Pasak jo, V.Putino sprendimas sugrįžti į Kremlių nuliūdino
negausią vidurinę klasę, bet atitiko lūkesčius daugumos, kuriai
V.Putinas įkūnija stiprią valdžią ir rūpinimąsi liaudimi.
V.Putino sukurta valdžios vertikalė remiasi „degraduojančios
periferijos“, kur gyvena du trečdaliai Rusijos piliečių, balsais,
sako L.Gudkovas. Tad Kremliaus pareikštas modernizacijos siekis
atrodo sociologui nenuoširdus. Šalies vadovai patys daug kartų
pripažino, kad per V.Putino dešimtmetį Rusija tik užkonservavo
ekonomikos žaliavų modelį, bet į siūlymą vykdyti reformas ir
mažinti išlaidas atsakė jo autoriaus - pagrindinio ekonomikos bloko
ministro Aleksejas Kudrino atleidimu.
L.Gudkovas, kuris vadovauja didžiausiam Rusijoje nepriklausomam
sociologijos centrui, prisijungė prie pesimistų.
„Aš manau, jog maždaug 2016-17 metais galima laukti šių
neigiamų tendencijų atgarsio. Pirmasis naftos kainų sumažėjimas -
ir dėl skylės biudžete nebebus galima įvykdyti socialinių
įsipareigojimų, susidarys sunki padėtis butų komunaliniame ūkyje
ir iškils kitų socialinių problemų. Be to, pasijaus tam tikras
pavargimas nuo valdžios. Štai tai turi kažkaip rezonuoti“, - sako
sociologas, drauge netikėdamas, kad piliečiai sugebės griebtis
stichinio protesto.
„Sprogimas - ne, bet (bus) toks kylantis, gana drumzlinas ir
neorganizuotas nepasitenkinimas“.
Kita vertus, niurnėjimas tarp skurdžiai gyvenančių ir
socialiniu požiūriu pasyvių gyventojų sluoksnių tik palaiko
pasirinktą raidos kryptį, erzinančią vidurinę lasę.
„Paradoksas, aukštą socialinio nepasitenkinimo lygį stiprina
režimas. Nes tai nepasitenkinimas tuo, kad valdžia neatitinka
ankstesnio sovietinio rūpestingos valstybės modelio“, - sako
L.Gudkovas.
Į tai orientuojasi propagandoje ir valstybinė televizija, kuri,
sociologų duomenimi, yra pagrindinis informacijos šaltinis žmonėms
šalyje.
„Pašalinkite televizorių - visa tai išsisklaidys per pusantrų
metų. Pusantrų metų - nes yra tam tikra inercija“, - įsitikinęs
L.Gudkovas.
Abejinga Rusija
Remiantis naujausia - spalio - J.Levados centro apklausa, partijos
populiarumas pasiekė 60 proc., o į atvirą klausimą, už ką
respondentai pasirengę balsuoti per prezidento rinkimus, tik 36 proc.
nurodė V.Putiną, kai prieš mėnesį jų buvo 42 proc..
V.Putinas ketina sugrįžti į prezidento postą, kuriame gali
būti 12 metų. Dmitrijus Medvedevas, atsėdėjęs Kremliuje
V.Putino pertrauką tarp dviejų laikotarpių, atsisakė pretenzijų
antrajam laikotarpiui.
Pasitikėjimas premjeru, kuris 2008 metais buvo didžiausias ir
siekė 88 proc., pastaraisiais mėnesiais buvo mažiausias per
šešerius metus, o spalį nukrito iki 66 proc.
„Putinas prarado beveik ketvirtadalį savo paramos“, - konstatavo
sociologas ir pavadino populiarumo mažėjimo tendenciją „lėta ir
labai stabilia“.
V.Putinas įsiveržė į Rusijos politiką pagal pirmojo
prezidento Boriso Jelcino protekciją prieš 12 metų. Su tvarkos
įvedimo šūkiu jis greitai susikūrė stabilizacijos vado ir
populiarios muzikos žvaigždės įvaizdį, reguliariai pasirodydamas
televizijos, kurios kontrolė perėjo į Kremliaus rankas, ekranuose.
Nepaisydami įvaizdžio kūrėjų pastangų gyventojai žiūri į
V.Putiną „neutraliai abejingai“,- sako L.Gudkovas.
„Požiūrio į jį pagrindas - viltis, kad, jam esant, išliks tas
pats (ekonomikos) augimas. Ir situacija be alternatyvos - politinis
laukas išdegintas“.
Į nepasitenkinimo didėjimą valdžia atsako patikrintu būdu-
„perka lojalumą“, - sakė L.Gudkovas. Sociologai, pasak jo,
užfiksavo jėgos struktūrų darbuotojų ir veteranų protų
bruzdėjimą.V.Putino vyriausybė skyrė tik policininkų gyvenimo
sąlygoms papildomai 600 mlrd. rublių 2012 metais.
Ir vis dėlto labiausiai nei kiti nepatenkinta situacija šalyje
vidurinė klasė, kuriai sociologai priskiria 7 proc. gyventojų.
„Tai nedidelė, bet sėkmingiausia gyventojų grupė. O toliau
jiems perspektyva -12 metų turėti visa tai, ką jie turi. Neperduoti
vaikams, nebūti apsaugotiems... Ir tai juos smarkiai baugina ir kelia
nerimą. Jų politinės nuostatos nesiskiria nuo režimo, bet pati
situacija, ypač po rokiruotės, jiems įžeidžiama ir žeminama“. .
Būtent šie žmonės dabar emigruoja iš Rusijos, skirtingai nei
1990 metais, kai išvažiavo neturinti gyvenimo lėšų inteligentija,
sako L.Gudkovas.
„Atmetamos tos sampratos, kuriomis jie vadovavosi, tos galimybės,
kurios šia yra. Labai didelė administracinės savivalė, korupcija.
Mažos socialinės garantijos, medicina, pensijos“, - išvardijo jis
dabartinės emigracijos priežastis.