„Žmogus turi teisę paduoti į teismą, tiktai nesuprantu, kodėl
už mane turi atsakyti Pirmasis kanalas. O apie informaciją, kurią
paskelbiau programoje, tai egzistuoja atitinkamas dokumentas - aš
nieko neišgalvojau ir esu pasirengęs tai įrodyti teisme“, -
penktadienį agentūrai „Interfax“ sakė V.Pozneris.
Savo ieškinyje J.Džiugašvilis prašo teismą įpareigoti
Pirmąjį kanalą paneigti, jo nuomone, tikrovės neatitinkančią
informaciją, kad J.Stalinas leido sušaudyti kelis tūkstančius
lenkų karininkų, kuriuos Raudonoji Armija paėmė į nelaisvę 1939
metais.
Priežastimi ieškiniui tapo V.Poznerio autorinė programa,
kurioje šių metų spalio 24 dieną vedėjas pareiškė, kad
J.Stalinas leido sušaudyti karo belaisvius, sakoma J.Džiugašvilio
pareiškime teismui.
Materialinio atlygio ieškovas nereikalauja.
Iš pradžių Katynės žudynėmis buvo vadinamas lenkų
karininkų sušaudymas Katynės miške (prie Smolensko) netoli
Katynės. Tačiau suradus kitas lenkų piliečių masinio laidojimo
vietas, taip pat tai patvirtinančius sovietinius archyvinius
dokumentus, terminas buvo pradėtas taikyti 1940 metų balandžio ir
gegužės mėnesiais vykdytiems lenkų piliečių, laikytų įvairuose
SSRS NKVD lageriuose ir kalėjimuose, sušaudymams.
10-ojo dešimtmečio pradžioje Rusijos išslaptinta medžiaga
atskleidžia, kad buvusios SSRS teritorijos įvairiose vietose, taip
pat ir Katynėje, buvo sušaudyta 20 tūkst. lenkų karininkų ir
kareivių. Šie dokumentai buvo perduoti Lenkijos atstovams. Tuo tarpu
Lenkija reikalauja, kad Rusija perduotų visą šios bylos archyvinę
medžiagą.
Teisių gynėjai mano, kad kai kuri medžiaga, susijusi su Katyne,
lieka įslaptinta. Kalbama apie daugiau nei 100 tomų baudžiamąją
bylą, kuri saugoma Vyriausioje karinėje prokuratūroje.