Garsus olandas Antonie van Leeuwenhoekas labiausiai mėgo savo mikroskopą. Juo šis paprastas prekybininkas pirmasis pasaulyje aptiko mikroorganizmus ir spermatozoidus.
Tačiau vieną 1677 metų dieną A.van Leeuwenhoekui kilo netikėta idėja – pabandyti apskaičiuoti, kiek žmonių gali gyventi Žemėje.
XVII amžiuje niekas to nė neįsivaizdavo. Ir negalėjo – juk gyventojų surašymai nevykdavo.
A.van Leeuwenhoekas vis dėlto pabandė. Naudodamasis žemėlapiais ir savo geometrijos žiniomis, jis nustatė, kad gyvenamos sausumos plotas Žemėje yra 13 tūkst. 385 kartus didesnis nei Nyderlandų.
Ši šalis jau prieš 300 metų buvo gana tankiai apgyvendinta – joje knibždėjo per milijoną žmonių. Tad olandas triumfuodamas paskelbė, kad mūsų planetoje gali gyventi daugiausia 13,385 mlrd. žmonių.
Daugelio mokslininkų teigimu, tai greičiausiai buvo pirmasis bandymas atsakyti į klausimą, kiek žmonių gali atlaikyti Žemė.
Tiesa, šis klausimas šiandien, kai žmonių skaičius Žemėje viršija 7 milijardus, kur kas aktualesnis nei XVII amžiuje. O dauguma atsakymų nekvepia optimizmu.
Įspūdingi augimo tempai
Istorikai dabar tvirtina, kad A.van Leeuwenhoekas buvo vienas iš maždaug 0,5 mlrd. žmonių Žemėje.
Būtent XVII amžiuje, po tūkstančio itin lėto augimo metų, žmonių skaičius planetoje ėmė didėti gana greitai. XIX a. pradžioje mūsų buvo jau milijardas, o maždaug 1930-aisiais – du milijardai.
Nuo tada statistika dar įspūdingesnė. Jei iki XX amžiaus nė vienas žmogus negalėjo pasigirti stebėjęs, kaip žmonių skaičius Žemėje padvigubėja, šiandien yra tokių, per kurių gyvenimą jis spėjo patrigubėti.
Jau 1999 metais, kai buvo perkopta šešių milijardų riba, mokslininkai pradėjo nuogąstauti: planetai toks žmonijos svoris – ne į naudą.
Bet ką kalbėti dabar, kai, praėjus vos 12 metų, JT skelbia, kad netrukus mūsų bus 7 milijardai?
Negana to, augimas, nors ir kiek sulėtėjęs, net nesiruošia sustoti. Ir dėl to, jog dėl modernios medicinos žmonės gyvena ilgiau, ir todėl, kad pasaulyje vis dar apstu regionų, kur 5–7 vaikus pagimdžiusios moterys yra įprastas reiškinys.
JT ekspertai parengė du – geriausią ir blogiausią scenarijus. Pagal pastarąjį jau 2050 metais Žemėje gyvens 10,5 milijardo žmonių.
Optimistinė prognozė – 8 milijardai, o žmonių skaičiaus augimas apskritai sustos. Viliamasi, kad ilgainiui žmonių Žemėje gali net pradėti mažėti.
Kaip nepakenkti planetai?
Žmonių skaičiui Žemėje kasmet išaugant 80 milijonų, nelengva nepanikuoti.
Pasaulio klimato atšilimą stebintys mokslininkai teigia, kad būtent dėl žmonijos veiklos planetoje irsta dirvožemiai, senka gėlojo vandens atsargos, tirpsta ledynai.
Afrikoje ir dalyje Azijos trūksta maisto. Teigiama, kad maždaug milijardas žmonių alksta kiekvieną dieną.
Po kelių dešimtmečių tokių badaujančiųjų bus ne milijardas, o dvigubai daugiau. Visi jie ir trokš, ir norės išbristi iš skurdo.
Bet jei bus pasukta keliu, kuriuo ėjo ir eina išsivysčiusiomis laikomos valstybės, jie kirs miškus, degins anglis ir naftą, naudos dirbtines trąšas ir pesticidus.
Kitaip tariant, dar skaudžiau smogs ir taip sparčiai senkantiems natūraliems mūsų planetos ištekliams. Kaip to išvengti?
Indijoje per daug gyventojų
Gali būti, kad po kelių dešimtmečių šalies, kuri sugebėjo suvaldyti demografinį sprogimą, pavyzdžiu bus laikoma Indija. Aišku, teks gerokai palaukti – šiuo metu situacija komplikuota.
Mat Indija sparčiai artėja prie to, kad taptų valstybe, turinčia daugiausia gyventojų pasaulyje.
Kol kas toks titulas priklauso Kinijai, kurioje gyvena 1,34 mlrd. žmonių. Tačiau Indija, kurioje jau gyvena beveik šeštadalis visų pasaulio gyventojų, sparčiai vejasi kaimynę.
Šiuo metu šalyje yra 1,2 mlrd. gyventojų, bet jei tendencija nesikeis, per artimiausius 20 metų jų skaičius turėtų išaugti iki 1,6 mlrd. Indijoje yra ir antras po Tokijo (Japonija) pagal dydį pasaulio miestas – Delis.
Į Delį, Mumbajų ir kitus Indijos didmiesčius kasmet plūsta šimtai tūkstančių nuskurdusių kaimiečių, kurie susiburia neaprėpiamuose lūšnynuose miestų pakraščiuose.
Chirurgas Chandanas Bortamuly kiekvieną dieną stebi didžiulius žmonių srautus pačiame Delio centre.
„Įdomu, ar atsirastų nors vienas drąsuolis, kuris visa tai matydamas neigtų, kad Indijoje yra per daug gyventojų? – liūdnai šypsodamasis klausia Ch.Bortamuly. – Nemanau.
Tai – didžiausia, netgi katastrofiška mūsų problema.”
Siekia pagimdyti sūnų
Kad tokia problema egzistuoja, Indija viešai pripažįsta jau seniai. Bet niekaip nesugeba įgyvendinti savo reguliariai skelbiamų ambicingų planų, kaip sumažinti gimstamumą.
Pareigūnai sutinka, kad problema – Indijos moterų padėtis. Daugiau nei pusė šalies moterų yra neraštingos – mokyklą joms pakeičia ankstyva santuoka.
O dažniausias vedybų tikslas yra pagimdyti vyrui sūnų – taip pagal tradiciją pakyla šeimos autoritetas.
O jei vis gimsta mergaitės? Reikia dar kartą bandyti – gal pasiseks.
„Šeimos planavimas – negirdėtas reiškinys didelei daliai indų šeimų”, – teigė buvusi Nacionalinio gyventojų skaičiaus stabilizavimo fondo (NGSSF) vadovė Shailaja Chandra.
Pavyzdys – Keralos valstija
Tiesa, jau ne tiktai Indijos valdžia, bet ir visa tarptautinė bendruomenė 20 metų atidžiai stebi situaciją pietinėje Keralos valstijoje.
Būtent Keralos administracija 1991 metais nusprendė skirti daugiamilijonines investicijas reformoms sveikatos apsaugos ir švietimo srityse.
Rezultatas – gerokai sumažėjęs gimstamumas. Dabar Keraloje moteris vidutiniškai pagimdo 1,7 vaiko.
Demografijos specialistų teigimu, tai lėmė per du dešimtmečius smarkiai – iki 90 proc. pakilęs moterų raštingumo lygis.
Be to, mergaitės, kurios eina į mokyklą (o taip yra anaiptol ne visur Indijoje), paprastai gimdo gerokai vėliau nei tos, kurios lieka namuose. Jos žino, kas yra kontracepcija ir apskritai – pasirinkimas.
Dabartinis NGSSF vadovas Amarjitas Singhas mano, kad Keralos modelio pritaikymas vien keturiose didžiausiose pagal gyventojų skaičių Indijos valstijose reikštų, kad šalyje kasmet gims 40 mln. mažiau žmonių.
Atsakomybė – žmonių rankose
Būtent Indijos Keralos valstijos, taip pat Kinijos, kur tik neseniai buvo nutraukta vadinamoji vieno vaiko politika, pavyzdžiai vis dažniau veja pesimizmą iš mokslininkų kiemo.
Štai balandį į kasmetį įtakingiausių pasaulio demografų suvažiavimą atvykę specialistai apie esą pavojingą pasaulio gyventojų skaičiaus augimą net nekalbėjo.
„Problema jau netgi šiek tiek paseno. Esame gana tvirtai įsitikinę, kad antrojoje šio amžiaus pusėje žmonių skaičiaus didėjimas sustos.
Gyventojų Žemėje gali net imti mažėti. Prieš daugelį metų mažiau vaikų ėmė gimdyti amerikietės ir prancūzės, o dabar taip pat elgiasi kinės ir brazilės”, – tikino prancūzas Herve Le Brasas.
Kiti ekspertai netgi skaičiavo: jei 2045 metais mūsų planetoje gyvens 9 milijardai žmonių, vidutinis gyventojų tankumas nebus didesnis nei Prancūzijoje.
„O Prancūzija juk nėra tokia pragariška vieta gyventi?” – šypsodamasis klausė H.Le Brasas.
Amerikiečių specialistas Joelis Cohenas įsitikinęs, kad mokslas į klausimą, kas nugalės – Žemė ar žmonija, atsakyti negali ir negalės.
„Mat viskas priklauso nuo mūsų pačių ir idėjų bei pasirinkimo. Reikia viltis, jog mūsų vaikai ir vaikų vaikai bus išsilavinę, kad suprastų: atsakomybė – tik mūsų rankose”, – teigė J.Cohenas.