„Generalinė asamblėja nusprendė priimti Palestiną UNESCO
nare“, - sakoma generalinės asamblėjos rezoliucijoje, už kurią
Paryžiuje balsavo 107 šalys. 14 šalių, tarp jų Lietuva, balsavo
prieš šį žingsnį, o 52 - susilaikė.
„Šis balsavimas padės ištrinti mažytę dalelę neteisingumo,
įvykdyto prieš Palestinos žmones“, - palestiniečių užsienio
reikalų ministras Riyadas al Malki sakė asamblėjos
nariams.
Prancūzija, kuri reiškė dideles abejones dėl šio balsavimo,
galiausiai pritarė UNESCO rezoliucijai kartu su beveik visomis
arabų, Afrikos, Lotynų Amerikos ir Azijos valstybėmis, įskaitant
Kiniją ir Indiją.
Izraelis, JAV, Kanada, Australija ir Vokietija balsavo prieš, o
Japonija ir Didžioji Britanija susilaikė.
„Šiandienos balsavimas UNESCO narių skaičių padidino iki 195
narių“, - sakoma šios organizacijos pranešime.
JAV ir Izraelis dabar ketina nutraukti UNESCO finansavimą, o
kitos JT agentūros gali pradėti debatus dėl šio opaus klausimo.
JAV pareiškė, kad šis UNESCO žingsnis yra per ankstyvas ir
duos priešingų rezultatų, o Izraelio ambasadorius Nimrodas Barkanas
prieš balsavimą pripažino, jog jo šalis susitaikė su mintimi, kad
Palestina bus priimta į šią organizaciją.
Jungtinės Valstijos, kurios yra ištikimos Izraelio
sąjungininkės, 1990 metais nutarė nefinansuoti jokių JT
organizacijų, kurios priimtų Palestiną savo visateise nare.
Tikėtina, jog dėl šio žingsnio UNESCO netektų 70 mln. JAV
dolerių - 22 proc. savo metinio biudžeto.
JAV ambasadorius prie UNESCO Davidas Killionas
po balsavimo sakė, kad „šiandienos veiksmas apsunkins mūsų
galimybes remti UNESCO programas“.
Tuo tarpu N.Barkanas perspėjo, jog balsavusios už šią
rezoliuciją šalys nebegalės daryti įtakos Izraeliui.
„Tai aiškiai susilpnins jų galimybę daryti kokią nors įtaką
Izraelio pozicijai“, - ambasadorius sakė naujienų agentūrai AFP.
N.Barkanas smerkė šalis, kurios „painioja tikrovę su moksline
fantastika, priimdamos neegzistuojančią valstybę į mokslo
organizaciją... UNESCO turėtų užsiimti mokslu, o ne moksline
fantastika“.
Jis pripažino, kad šis balsavimas, nors ir simbolinis, gali
sukelti platesnių padarinių: „Ši rezoliucija gali turėti
besiplečiančio efekto poveikį daugeliui kitų specializuotų JT
agentūrų Niujorke.“
Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas
rugsėjį pateikė prašymą priimti Palestiną į JT Generalinę
Asamblėją, o JT Saugumo Taryba lapkričio 11 dieną spręs, ar dėl
šio prašymo reikia surengti oficialų balsavimą.
Nuolatinę vietą Saugumo Taryboje turinčios Jungtinės Valstijos
žada blokuoti palestiniečių pastangas tapti visateisiais JT
Generalinės Asamblėjos nariais, tačiau per UNESCO balsavimą veto
teisės neturėjo nei viena šalis.
Arabų valstybės nepabūgo intensyvaus JAV ir Prancūzijos
diplomatinio spaudimo ir anksčiau spalį pateikė palestiniečių
prašymą UNESCO vykdomajam komitetui, kuriame jis buvo priimtas 40
balsų prieš keturis, o 14 šalių tąsyk susilaikė.
Palestiniečiai anksčiau turėjo UNESCO stebėtojų statusą.
UNESCO generalinė direktorė Irina Bokova penktadienį sakė
esanti labai susirūpinusi dėl tikėtino JAV finansavimo sustabdymo.
„Tai sukeltų rimtų padarinių - programas tektų apkarpyti;
mūsų biudžetą tektų iš naujo balansuoti“, - ji sakė AFP.
„JAV administracija palaiko UNESCO, tačiau (amerikiečiai) yra
patekę į prieš 20 metų priimtų įstatymų spąstus“, - pridūrė
I.Bokova ir pažymėjo, kad palestiniečių narystės klausimu laikosi
„neutralios“ pozicijos.
Jungtinės Valstijos į UNESCO grįžo tik 2003 metais:
Vašingtonas nuo 1984 metų boikotavo šią organizaciją dėl, pasak
JAV Valstybės departamento, „didėjančio atotrūkio tarp JAV
užsienio politikos ir UNESCO tikslų“.
Nepaisant 20 metų trukusio JAV boikoto, prezidentas B.Obama dabar
laiko UNESCO misiją strateginiu interesu, o Vašingtonas šią
organizaciją laiko naudinga įvairiapuse priemone Vakarų šalių
vertybėms skleisti.
Europiečiai stengėsi įtikinti palestiniečius kol kas
pasitenkinti prisijungimu prie trijų UNESCO konvencijų, įskaitant
Pasaulio paveldo konvenciją, kuriose numatomas galimybė dalyvauti
organizacijai nepriklausančioms šalims.