Graikijos premjeras G.Papandreou atsisako referendumo ir prabilo apie derybas su opozicija (papildyta, video)

"Interfax", AFP, BNS ir lrytas.lt inf.
G.Papandreou vyriausybė nebeturi daugumos Graikijos parlamente, kurį sudaro 300 deputatų, nurodė televizija. Todėl premjeras sakė esąs pasiryžęs kalbėtis su opozicija dėl valstybės ateities. Jis galėtų atsisakyti referendumo idėjos, jeigu opozicija sutiktų paremti ES finansinės paramos planą.
G.Papandreou tikina, kad referendumo pasiūlymas žmonėms grąžino sveiką protą.
Daugiau nuotraukų (1)
Anksčiau ketvirtadienį „The Wall Street Journal“, remdamasis vienu kabineto nariu, pranešė, kad premjeras svarsto galimybę suformuoti nacionalinės vienybės vyriausybę, kuri galėtų derėtis su kreditoriais bei parengti šalį pirmalaikiams parlamento rinkimams. Šio šaltinio nuomone, nacionalinės vienybės klausimas gali būti svarstomas susitikime pas prezidentą.
G.Papandreou vyriausybė nebeturi daugumos Graikijos parlamente, kurį sudaro 300 deputatų, nurodė televizija. Todėl premjeras sakė esąs pasiryžęs kalbėtis su opozicija dėl valstybės ateities. Jis galėtų atsisakyti referendumo idėjos, jeigu opozicija sutiktų paremti ES finansinės paramos planą.
Manoma, kad G.Papandreou nesurinks tiek balsų, kad vyriausybė galėtų tęsti darbą. Todėl Graikijoje gali tekti rengti pirmalaikius rinkimus.
„Būčiau laimingas, jeigu nereikėtų rengti referendumo, kurio aš pats niekada ir nesiūliau rengti. Džiaugiuosi, kad visos šios diskusijos padėjo daugumai žmonių atgauti sveiką protą“, - pabrėžė Graikijos premjeras.
Išvakarėse Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy bei Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareikalavo, kad Graikija kuo greičiausiai - gruodžio pradžioje - surengtų premjero siūlomą referendumą ir atsakytų, ar nori šalis likti euro zonoje, ar ne; o kol kas finansų pagalbos Atėnams teikimas stabdomas.
„Pats referendumas niekada nebuvo savitikslis“, - remiantis vyriausybės išplatintu pranešimu, sakė G.Papandreou ministrų kabineto posėdyje.
„Mes susidūrėme su dilema: arba tikras pritarimas, arba referendumas. Vakar sakiau, kad jei būtų pritarimas, mums nereikėtų referendumo“, - sakė G.Papandreou.
“Mes turime sveikinti faktą, kad Naujieji demokratai balsuos už paskolos susitarimą“, - pridūrė jis.
Anksčiau ketvirtadienį Graikijos opozicijos pagrindinis lyderis Antonis Samaras, kurio partija 300 narių parlamente turi 85 vietas, paragino suformuoti laikinąją vyriausybę, kuri pritartų Europos Sąjungos (ES) finansinio gelbėjimo sutarčiai, patekusiai į pavojų dėl Atėnų politinės krizės, o vėliau surengti pirmalaikius rinkimus.
„Prašau suformuoti laikinąją pereinamojo laikotarpio vyriausybę, kuriai butų suteikta išskirtinė atsakomybė nedelsiant surengti rinkimus, taip pat ratifikuoti paskolos sutartį dabartiniame parlamente“, - dešiniosios opozicijos lyderis A.Samaras sakė kreipdamasis per televiziją.
Tai reiškė A.Samaro posūkį priešinga kryptimi – anksčiau jis visą laiką priešinosi Graikijos vyriausybės siekiamam susitarimui su kreditoriais - ES, TVF ir Europos centriniu banku; A.Samaras tvirtino, jog tai smaugs augimą ir pablogins recesiją.
“Šiuo klausimu mes turime diskutuoti su (Naująją demokratija)”, - pažymėjo G.Papandreou, pridurdamas, kad du savo pareigūnus siųsiąs derėtis su opozicija.
Europos Komisijos oficialioji atstovė Carolina Kotova atmetė galimybę Graikijai likti Europos Sąjungoje, jeigu ši šalis atsisakys euro kaip valiutos.
„Lisabonos sutartis nenumato pasitraukimo iš euro zonos be pasitraukimo iš Europos Sąjungos“, - sakė C.Kotova, atsakydama į klausimus spaudos konferencijoje Briuselyje ketvirtadienį.
Drauge ji pažymėjo, kad dabartiniame etape anksti svarstyti tokius dalykus, turint omenyje diskusijas, vykstančias G-20 susitikime Kanuose.
Graikijos premjerui George'ui Papandreou paskelbus ketinimą surengti referendumą dėl ES ir TVF antikrizinės programos, Graikijos partneriai euro zonoje reikalauja, kad referendumas atsakytų į klausimą, ar nori šalis likti euro zonoje. Toks klausimo kėlimas netenkina Graikijos valdžios, kuri ketina pateikti liaudies balsavimui priemones Graikijai gelbėti iš skolų krizės.
Kitas Europos Komisijos atstovas Amadeu Altafajas Tardio pabrėžė, kad priimtas spalio 27 dieną sprendimas dėl pagalbos Graikijai - tai ne tik euro zonos, bet ir TVF sprendimas. Jis buvo priimtas po ilgos diskusijos, kurioje dalyvavo Graikijos premjeras. Tai - politinis sprendimas, numatantis skirti šaliai šeštą pagalbos porciją.
„Todėl, žinoma, būtina, kad Graikija vykdytų visus savo prisiimtus įsipareigojimus“, - sakė A.A.Tardio.
Pasak jo, Kanuose siekiama išsiaiškinti, ar Graikijos valdžia „pasiryžusi vykdyti šiuos įsipareigojimus, prisiimtus tik prieš kelias dienas“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.