Valdančiosios partijos nariai sukritikavo ministro pirmininko Georgios Papandreou sprendimą surengti
referendumą, taip aptemdydami jo vyriausybei galimybes gauti pasitikėjimo votumą.
„Nemanau, kad vyriausybė išsilaikys iki rytojaus“, - sakė
viešosios nuomonės tarnybos ALCO direktorius valdytoja Costas Panagopoulos. G.Papandreou ketvirtadienį atvyko pas prezidentą Karolos Papoulios.
BBC šaltiniai Atėnuose iš pradžių pranešė, kad G.Papandreou rengiasi pranešti apie atsistatydinimą. Tačiau vėliau pasirodė pranešimai, kad premjeras neketina pasiduoti.
Net finansų ministras Evangelos Venizelos išsižadėjo G.Papandreou, nepritardamas referendumui.
„Referendumas pasmerktas žlugti“, - sakė valdančiosios partijos
narys Nikos Salayannis valstybinio radijo laidoje.
Tačiau sušaukęs ministrų kabinetą G.Papandreou paneigė informaciją, kad ketina pasitraukti iš posto.
Valstybinė televizija praneša, kad pareiškimą G.Papandreou padarė per skubiai sušauktą ministrų kabineto posėdį, prieš penktadieniui numatytą balsavimą dėl pasitikėjimo parlamente, kuriame dalis
valdančiosios partijos deputatų grasino balsuoti prieš vyriausybę, nurodė televizija.
„Šalis turi išrinktą vyriausybę ir išrinktą ministrą pirmininką, ir jie netrukus priims sprendimus”, – sakė prie
parlamento susirinkusiems žurnalistams vyriausybės atstovas Elias Mossialos, eidamas į ministrų kabineto posėdį.
Kita G.Papandreou socialistų partijos PASOK atstovė sakė, kad
nerems vyriausybės per balsavimą dėl pasitikėjimo votumo
penktadienį.
Savo ruožtu Graikijos opozicijos pagrindinis lyderis Antonis Samaras ketvirtadienį paragino suformuoti laikinąją vyriausybę, kuri pritartų Europos Sąjungos (ES) finansinio gelbėjimo sutarčiai, patekusiai į pavojų dėl Atėnų politinės krizės, o vėliau surengti pirmalaikius rinkimus.
„Prašau suformuoti laikinąją pereinamojo laikotarpio vyriausybę, kuriai butų suteikta išskirtinė atsakomybė nedelsiant surengti rinkimus, taip pat ratifikuoti paskolos sutartį dabartiniame parlamente“, - dešiniosios opozicijos lyderis A.Samaras kalbėjo per televiziją.
Jeigu G.Papandreou nepavyks užsitikrinti daugumos paramos
parlamente, Graikija tikriausiai surengs pirmalaikius rinkimus.
Partijoje PASOK kilo sumaištis ketvirtadienį: vienas aukštų
jos narių paragino vyriausybę siekti nacionalinės vienybės, o
kitas pareikalavo, kad G.Papandreou atsistatydintų.
E.Venizelos - vienas įtakingiausių partijos narių
vyriausybėje, iš pradžių rėmė referendumo idėją.
Pasak šaltinio Finansų ministerijoje, jis pakeitė savo nuomonę
po skubių derybų Kanuose su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir
Prancūzijos prezidentu Nicola Sarkozy.
Prancūzijos prezidentas Vokietijos kanclerė trečiadienį perspėjo, kad Graikija turi greitai
sutikti su jos finansinio gelbėjimo plano sąlygomis, jeigu nori
likti euro zonoje.
Po derybų su didelį spaudimą patiriančiu Graikijos premjeru, pastebimai supykę euro zonos
lyderiai sakė, jog jeigu jis nori surengti referendumą, privalo
padaryti tai kiek įmanoma greičiau, kad neliktų jokių neaiškumų.
Jie taip pat perspėjo, jog jeigu Graikija nesutiks su sąlygomis,
numatytomis skolų krizės sprendimo sutartyje, kurią praeitą
savaitę sudarė euro zonos lyderiai, Atėnai negaus „nei vieno cento“
iš anksčiau Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo
(TVF) skirtos paskolos.
Jeigu nebus pervesti numatyti 8 mlrd. eurų, apžvalgininkai
perspėja, kad Graikijai per kelias savaites gali pristigti pinigų
viešojo sektoriaus atlyginimams, todėl tektų skelbti valstybės
bankrotą.
G.Papandreou sutiko, kad nuo šių veiksmų priklauso Graikijos
ateitis euro zonoje, taip pat nurodė, kad referendumas gali būti
surengtas gruodžio 4 dieną. Premjeras neatskleidė, kaip būtų
suformuluotas referendumo klausimas, tačiau sakė esantis tikras, kad
Graikijos piliečiai nori išlaikyti eurą.
Graikijos premjeras po susitikimo su Europos lyderiais sakė, „kad
mes galime judėti prie šio referendumo kiek įmanoma sparčiau;
organizuoti jį kiek galima greičiau, ir manome, kad galėsime
surengti referendumą gruodžio 4 dieną“.
Jis tvirtino, kad graikai turi „demokratinę teisę“ balsuoti dėl
finansinio gelbėjimo plano, pagal kurį numatomos griežtos diržų
veržimo priemonės, bet pridūrė: „Tikiu, kad Graikijos žmonės
nori būti euro zonoje.“
Tačiau G.Papandreou pripažino, kad nuo šio visuotinio balsavimo
priklausys, ar jo šalis toliau naudos eurą: „Tai klausimas, ar mes
norime likti euro zonoje. Tai labai aišku.“
A.Merkel ir N.Sarkozy sakė turintys vilčių, kad Graikija euro
neatsisakys, tačiau perspėjo, kad Atėnams išskirtinės sąlygos
nebus taikomos.
„Graikai turi nuspręsti, ar toliau keliaus su mumis, ar ne, -
perspėjo N.Sarkozy. - Tikimės tęsti su graikais, tačiau esama
taisyklių, kurių reikia laikytis.“
„Europiečiai ir TVF negali pervesti 6-osios paskolos dalies
Graikijai, kol Graikija nepriims spalio 27 dienos paketo“, - pridūrė
jis, taip pat ragindamas referendumą, „jeigu tokio reikia“, surengti
kuo skubiau.
Europos lyderiai taip pat žadėjo išlaikyti eurą, net jeigu
graikai balsuotų prieš jį.
„Jeigu graikai pasakys nenorintys pasilikti euro, mes tai
priimsime, tačiau mes euro neatsisakysime“, - sakė A.Merkel.
„Nenorime leisti, kad euras būtų sunaikintas - nenorime leisti,
kad Europa būtų sužlugdyta, - pabrėžė N.Sarkozy. - Graikijos
žmonės gali laisvai rinktis, tačiau mes esame atsakingi už euro
zonos stabilumą.“