Ši politinė drama skolų prislėgtoje šalyje kelia siaubą jos
partneriams Europoje ir aptemdė Didžiojo dvidešimtuko (G-20)
viršūnių susitikimą Prancūzijos pajūrio kurorte Kanuose.
Graikijos bankroto arba pasitraukimo iš euro zonos grėsmė
išgąsdino pasaulio rinkas ir dar labiau padidino Europos skolų
krizę, dėl kurios teko parengti didžiulius finansinio gelbėjimo
planus Graikijai, Airijai ir Portugalijai.
Graikijos premjero Georgo Papandrėjo
valdančioji partija PASOK turi tik mažytę daugumą 300 vietų
parlamente, o bent vienas socialistas įstatymų leidėjas pagrasino
balsuoti prieš vyriausybę.
Iškilus maišto jo paties partijoje grėsmei ir smarkiai
spaudžiant partneriams Europoje, G.Papandrėjas ketvirtadienį
atsisakė planų surengti referendumą dėl naujausio tarptautinio
Graikijos finansinio gelbėjimo plano.
Pagal naująjį susitarimą Graikijai būtų suteiktas 130 mlrd.
eurų gelbėjimo paketas, neskaitant prieš metus suteiktos 110 mlrd.
eurų paskolos. Be to, bankai sutiko nurašyti 50 proc. į Atėnų
obligacijas investuotų lėšų - apie 100 mlrd. eurų. Šiomis
priemonėmis siekiama sumažinti Graikijos skolas, kad šalis
sugebėtų stabilizuoti savo finansus be nuolatinės išorinės
paramos.
G.Papandrėjas neparodė jokių ženklų, ar jis ketina
artimiausiu laiku atsistatydinti, nors ketvirtadienio vakarą sakė
nesantis „priklijuotas prie savo kėdės“.
Tačiau PASOK ir opozicijos konservatoriai jau kalba apie
pirmalaikius rinkimus, nors partijos labai skirtingai įsivaizduoja,
kada jie turėtų būti surengti.
Vienas aukšto rango socialistų deputatas penktadienį sakė, jog
jeigu vyriausybė laimės vėlų vakarą vyksiantį balsavimą dėl
pasitikėjimo, jis gali pradėti derybas su opozicijos konservatoriais
dėl laikinosios vyriausybės sudarymo. Ši vadovautų šaliai kelis
ateinančius mėnesius, per kuriuos Graikijai reiks ratifikuoti
finansinio gelbėjimo planą ir susitarti dėl skolų nurašymo su
bankais.
Įstatymų leidėjas Christas Protopapas
nurodė, kad parlamento rinkimai galėtų įvykti vasarį arba kovą.
„Mums reikia trijų ar keturių mėnesių... padėčiai
racionalizuoti, atkurti ramybę šalyje, atsikratyti 100 mlrd. eurų
skolos ir padidinti tarptautinį pasitikėjimą, - Ch.Protopapas sakė
valstybiniam radijui NET. - Tada vėl galėsime mėnesį kibti vieni
kitiems į gerkles per rinkimus - tuo metu visi galėtų mūsų
laukti.“
Ch.Protopapas argumentavo, jog jei būtų nuspręsta pirmalaikius
rinkimus rengti tuojau pat Graikijai tai reikštų bankrotą.
„Rinkimų procesas trunka apie 40 dienų, o greitai mes
nebegalėsime mokėti atlyginimų iš pensijų. Tuo tarpu niekas
negalės su mumis derėtis dėl gelbėjimo sutarties“, - aiškino jis.
Apklausų rezultatai rodo, kad Graikijos visuomenė priartėjo
prie lūžio taško po daugiau nei 20 mėnesių vykdytų griežtų
diržų taupymo priemonių ir mokesčių didinimo.
Šalyje vienas po kito buvo skelbiami visuotiniai streikai, kurie
dažnai peraugdavo į riaušes. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad 90
proc. graikų nepritaria G.Papandrėjui ir jo partijos politikai, o
vyriausybę palaiko tik 20 proc. gyventojų.
Socialistai atėjo į valdžią 2009 metais, nuvertę
konservatorius, ir greitai nustatė, kad Graikija daugelį metų
klastojo savo finansinius rodiklius.
Skolų prislėgta Graikija išgyvena didžiausią po Antrojo
pasaulinio karo ekonomikos krizę, o vyriausybės lėšos gali baigtis
praėjus maždaug mėnesiui.
Europos lyderiai, tarp jų Vokietijos kanclerė Angela Merkel,
pirmąkart atvirai iškėlė galimybę, kad Graikijai gali tekti
trauktis iš euro zonos, stiprindami spaudimą Atėnų politikams.
Makroekonomikos analizių instituto „Capital Economics“ ekspertai
teigia, jog šis faktas yra iki šiol svarbiausias Graikijos
referendumo dramos padarinys.
„Faktas, kad euro zonos lyderiai pirmąkart atvirai pripažino,
kad šalis gali atsisakyti vieningos valiutos, yra potencialiai
sukrečiantis įvykis šioje skolų krizėje“, - nurodė jie.
Balsavimas dėl pasitikėjimo, kuris vyks po tris dienas trukusių
audringų debatų Graikijos parlamente, turėtų prasidėti apie
vidurnaktį vietos (ir Lietuvos) laiku.