Iškilus pavojui, kad skolų prislėgta valstybė bankrutuos,
G.Papandreou laimėjo balsavimą parlamente, pažadėjęs inicijuoti
derybas, turinčias padėti įveikti bręstantį maištą partijoje,
kurią jo tėvas įkūrė prieš beveik keturis dešimtmečius.
Per balsavimą, kurį nervingai stebėjo finansų rinkos ir kiti
Europos lyderiai, už vyriausybę balsavo 153 deputatai, o prieš -
145 įstatymų leidėjai iš jungtinės opozicijos.
Prieš šį balsavimą G.Papandreou paskelbė vėliau
šeštadienį susitiksiantis su Graikijos prezidentu Carolos Papoulias, kad grąžintų jam savo mandatą ir pradėtų
derybas dėl nacionalinės vienybės vyriausybės suformavimo.
Šis susitikimas numatytas 12 val. vietos (ir Lietuvos) laiku,
nurodė premjero biuras.
„Papandreou laimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo ir perduoda
vairą“, - rašoma kairiosios pakraipos dienraščio „Eleftherotypia“
tinklalapyje.
Valdantieji socialistai prieš balsavimą turėjo 152 deputatus,
tačiau dar viena įstatymų leidėja praeitą naktį papildė jų
gretas.
Buvusi darbo ministrė Louka Katseli, kuri anksčiau
šį mėnesį buvo pašalinta iš PASOK partijos, kai pasipriešino
įstatymų pataisos dėl kolektyvinių darbo sutarčių įtraukimą į
reformų paketą, vėl buvo į ją priimta, kai išreiškė palaikymą
vyriausybei.
G.Papandreou palaikantys įstatymų leidėjai plojo jam
atsistoję, kai premjeras įžengė į parlamento salę, taip pat kai
jis baigė savo kalbą.
„Kviečiamas sąžiningas ir platus palaikymas, - jis sakė
deputatams prieš balsavimą. - Laikas bendradarbiauti, jaučiant
nacionalinę atsakomybę.“
„Man nerūpi kėdė; man mažiausiai rūpi, ar būsiu perrinktas“,
- sakė 59 metų politikas, kuris perėmė vadovavimą partijai 2004
metais ir patyrė pralaimėjimus dviejuose visuotiniuose rinkimuose,
tačiau atlaikė dabartinio finansų ministro Evangelos Venizelos mėginimą tapti PASOK vadovu.
Graikijos socialistai į valdžią atėjo 2009 metais.
„Jeigu savo veiksmais galėčiau pasiųsti žinią, kad mes nesame
priešai (su opozicija)..., tuomet būtų didžiausias nuopelnas
šaliai per savo 30 metų karjerą“, - pareiškė G.Papandreou.
„Mano šeimos tradicijos neleistų man padaryti nieko kita“, -
pridūrė premjeras, kurio tėvas ir senelis taip pat vadovavo
Graikijos vyriausybėms.
Šie debatai, kurie vyko keliems tūkstančiams komunistų
surengus triukšmingą protesto mitingą prie apšviesto parlamento
pastato, vainikavo Graikijai itin neramią savaitę.
Jis prasidėjo po netikėto G.Papandreou raginimo surengti
referendumą dėl sunkiai iškovoto 100 mlrd. eurų finansinio
gelbėjimo paketo, suderėto su Europos Sąjungos (ES) lyderiais
praeitą savaitę. Toks raginimas išprovokavo maištą premjero
partijoje ir sukėlė paniką finansų rinkose.
Analitikai perspėjo, kad atsinaujinęs politinis nestabilumas
gali sutrukdyti pervesti Graikijai praeitais metais Europos ir
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteiktos paskolos 8 mlrd. eurų
dalį, nors Atėnams lėšų mokėti pensijoms ir atlyginimams pakaks
tik maždaug iki gruodžio vidurio.
Be to, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir kiti lyderiai
pirmąkart iškėlė prielaidą, kad Graikijai gali tekti pasitraukti
iš euro zonos. Šie pareiškimai sustiprino spaudimą Atėnų
politikams ratifikuoti finansinio gelbėjimo sutartį, jeigu Graikija
nori išlaikyti eurą.
Finansų ministras E.Venizelas pareiškė, kad baigus derybas su
ES dėl finansinio gelbėjimo plano, bus surengti pirmalaikiai
rinkimai.
Pasak jo, naujoji vyriausybė dirbs „iki vasario pabaigos“, kol
bus aptartos visos ES gelbėjimo paketo detalės, „kad jos būtų
pateiktos įvertinti per rinkimus Graikijos žmonėms“.
Dėl politinio chaoso Atėnuose prekybos biržose pabaigoje
užfiksuotas kainų mažėjimas, Graikijos akcijų rinka smuktelėjo
1,17 procento.