V.Putinas – draugų verslo sargybinis?

Ar Rusijos premjero Vladimiro Putino sprendimą sugrįžti į prezidento postą lėmė tiktai valdžios troškimas ir rūpinimasis šalies ateitimi? O galbūt tikroji priežastis – būtinybė apsaugoti savo draugų per jo valdymo laikotarpį susikrautus milžiniškus turtus?

Du milijardai dolerių – kas mėnesį. Tokio turto augimo nesapnavo net galingiausios pasaulio korporacijos. Tačiau būtent tiek augo V.Putino draugų turtas tuo metu, kai jis valdė Rusiją.

Bent jau taip teigia tokį skaičių įvardijęs Maskvoje leidžiamas žurnalas „The New Times”, kuris spalio pabaigoje išspausdino straipsnį „Korporacija „Rusija”. Putinas su draugais pasidalijo šalį”.

Panašių rašinių dabar Rusijoje pasirodo nemažai. Daugiausia – internete, bet jų galima rasti kai kuriuose laikraščiuose ir žurnaluose, o leidykla EKSMO ką tik išleido pradedančios rašytojos Irinos Mokrousovos knygą „Putino draugai. Naujas Rusijos verslo elitas”.

Daugumoje publikacijų kalbama apie tuos pačius žmones – V.Putino draugus: „dvaro” naftos magnatą Genadijų Timčenką, brolius dziudo imtynininkus Arkadijų ir Borisą Rotenbergus, bankininką Jurijų Kovalčiuką ir kitus.

Bet žurnalas „The New Times” pirmą kartą išanalizavo šių dabartinio Rusijos ministro pirmininko artimiausių žmonių grupę kaip tam tikrą verslo korporaciją, kuri valdo ar bent kontroliuoja maždaug 10–15 proc. Rusijos metinio vidaus produkto.

Straipsnyje tvirtinama, kad laukiamas V.Putino sugrįžimas pavasarį į šalies prezidento postą daugiausia nulemtas būtent šios nedidelės žmonių grupės interesų.

„Iš esmės šalies platybėse sukurtas vertikalus integruotas holdingas: savos kredito organizacijos, laiduojančios apyvartinį kapitalą, savi grynųjų pinigų fabrikai, išgaunantys iš žemės naftą ir dujas, savos vamzdynų sistemos, savas visų galimų rūšių transportas, savos struktūros, užtikrinančios jos saugumą ir ginklus jai, savas ryšys, savos socialinės tarnybos, savo paslaugų sfera, žiniasklaida – taip pat”, – rašo „The New Times”.

Ši faktinio Rusijos vadovo draugų verslo bendrija greitai apauga naujais aktyvais, imasi naujų praturtėjimo schemų.

„Ir visa ši sistema uždara, iš esmės ji baigiasi ties vienu žmogumi: būtent dėl to V.Putinas pasmerktas būti vergu galeroje, kurios pavadinimas „Korporacija „Rusija”, – reziumuoja žurnalas.

Įdomūs ir šio draugų būrelio draugystės saitai. Pavyzdžiui, broliai A. ir B.Rotenbergai su V.Putinu susipažino tolimais 1964-aisiais dziudo būrelyje viename atokių Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) rajonų.

Būtent sporto sekcijoje berniukai leido visą laisvą laiką, ten jie susidraugavo ir susibūrė į grupę.

„Su žmonėmis, su kuriais užsiimdavau dziudo anuomet, iki šiol draugauju”, – prisipažino V.Putinas, tapęs Rusijos prezidentu.

Todėl nenuostabu, kad tarp pirmųjų valstybės vadovo įsakų 2000-aisiais buvo įsakas dėl federalinės įmonės „Rosspirtprom” įsteigimo. O šiai įmonei buvo perduota 70 Rusijos spirito pramonės įmonių, tarp jų ir pagrindinių likerio ir degtinės gamyklų, akcijų paketų.

O lobizmu dėl šio įsako užsiėmė V.Putino vaikystės draugas A.Rotenbergas, kuris tuo metu buvo smulkusis Sankt Peterburgo verslininkas.

Įdomu tai, kad toks svarbus dokumentas, kuris „derama linkme” nukreipė milžiniškas finansines įplaukas iš alkoholio gamybos, atsirado slapčia nuo tuomečių pagrindinių prezidento ekonomikos patarėjų – finansų ministro Aleksejaus Kudrino, ekonominės plėtros ministro Germano Grefo ir valstybės vadovo padėjėjo Andrejaus Ilarionovo.

„Greitai supratau: V.Putinui egzistuoja nesusikertančios asmenų grupės. Pirmoji – ekonomikos grupė, su kuria svarstomi bendri ekonominiai klausimai. Antroji – verslo žmonės, kuriems padedant jis nustatė nuosavybės ir finansinių srautų kontrolę”, – pasakojo A.Ilarionovas.

Po alkoholio pramonės imtasi „Gazprom” – pakeista visa dujų monopolininkės vadovybė. Paskui atėjo naftos, gynybos pramonės, bankų, draudimo bendrovių eilė. Sąrašą būtų galima tęsti.

Kaip rašo „The New Times”, pasak sociologės Olgos Kryštanovskajos, kuri vadovauja Elito analizės centrui, antrai V.Putino prezidento kadencijai einant į pabaigą (2008 m. pavasaris) jo aplinkos žmonės užėmė faktiškai visus vadovaujamus postus – tiek valstybės valdymo, tiek svarbiausių šalies ekonomikos šakų.

Pagrindiniais kadrų „tiekėjais” tapo sovietinės jėgos struktūros: KGB saugumiečiai, karinės žvalgybos GRU atstovai, armija, Vidaus reikalų ministerija – „žmonės su antpečiais”. „Putino gvardija” kontroliavo daugiau nei 80 proc. vadovaujamų postų visoje šalyje.

Bet tai buvo dvejopas procesas. Viena vertus, visos esminės rusų ekonomikos šakos buvo sutelktos valstybės korporacijų, kurių vadovais buvo skiriami itin patikimi V.Putino žmonės, rankose. Kita vertus, jo asmeniniai draugai steigė nuosavas verslo imperijas, kurios žaibiškai turtėjo iš valstybinių užsakymų.

Jau minėti broliai Rotenbergai dabar yra bendrovės „Strojgazmontaž” savininkai. O ši įmonė – didžiausias „Gazprom” rangovas, kuris tiesia magistralinius vamzdynus ir yra vienas pagrindinių vamzdžių tiekėjų „Gazprom”.

Vien iš to broliai Rotenbergai uždirba šimtus milijonų dolerių per metus. Bet jiems taip pat priklauso solidus Novorosijsko jūrų prekybos uosto akcijų paketas, dešimtys alkoholio gamyklų, kelios nekilnojamojo turto bendrovės, trys bankai.

Beje, broliai net neturi didžiulio biuro su daugybe tarnautojų – realiu darbu jie neužsiima.

„Brolių Rotenbergų verslas – prekyba reikalingais ryšiais”, – sakė kelių knygų apie V.Putino aplinkos žmones Sankt Peterburge autorius Vladimiras Pribylovskis.

„Bet kuris šių brolių vienu skambučiu išsprendžia klausimus, kuriems išspręsti man prireikė mėnesių”, – prisipažino vienas solidus Sankt Peterburgo verslininkas.

Ir tai tiesa. Rusų verslo sluoksniuose žinoma, kad pagrindiniu savo titulu A.Rotenbergas laiko Sankt Peterburgo sporto klubo „Javara-Neva” direktoriaus pareigas.

Šio klubo garbės prezidentas yra pats V.Putinas. O „Javara-Neva” interneto tinklalapyje nurodyta: „Garbės prezidento dėmesys „Javara-Neva” nesilpnėja – jis žino klubo reikalus, problemas ir įvykius.”

Kam reikia, tas supras.

Tad nieko nuostabaus, kad, žurnalo „Forbes” duomenimis, kiekvieno iš Rotenbergų turtas dabar jau viršija 1,5 milijardo dolerių.

Dar vienas milijardierius, iškilęs V.Putino dėka, – banko „Rosija” vadovas J.Kovalčiukas.

Jis 1996 metais kartu su grupe draugų, tarp kurių buvo V.Putinas, įkūrė prie Sankt Peterburgo sodininkų kooperatyvą „Ozero”.

J.Kovalčiuko vadovaujamas bankas kažkada buvo įsteigtas slaptu Leningrado srities Komunistų partijos komiteto nutarimu ir vos sudūrė galą su galu. Bet po to, kai bankas buvo „pripumpuotas” „Gazprom” pinigų, prasidėjo naujas jo gyvenimas.

Dabar „Rosija” aktyvai vertinami beveik 300 milijardų rublių (maždaug 24,5 milijardo litų), bankas kontroliuoja keletą didžiausių šalies draudimo bendrovių, jam priklauso žiniasklaidos grupė: du televizijos kanalai, keletas laikraščių ir žurnalų.

Dar aukščiau iškilo G.Timčenka – kažkada smulkusis prekiautojas benzinu, o dabar stambiausias naftos verslininkas. Mat per jo bendrovę teka pagrindiniai rusų valstybinių naftos bendrovių „Rosneft” ir „Gazpromneft” eksporto srautai.

Šiais metais G.Timčenka užėmė 26-ąją vietą žurnalo „Forbes” sudarytame Rusijos turtingiausių žmonių sąraše. Jo kapitalas – 5,5 milijardo dolerių.

Rusijos spaudoje jau pasirodė gandų apie G.Timčenkos planus sukurti vadinamąją energetikos imperiją – galingą pasaulinės reikšmės energetikos milžinę. Visa tai esą būtų daroma Rusijos naftos ir dujų išteklių bei esamos infrastruktūros pagrindu – perduodant šio pono kontrolei „Rosneft” ir „Gazprom”.

„Ekspertų vertinimu, V.Putino klanas jau dabar kontroliuoja aktyvus, kurių vertė – 4,5–6,8 trilijono rublių (368–556 milijardai litų)”, – rašo žurnalas „The New Times”.

Turint omenyje, kad šių žmonių pakilimas į finansinį olimpą prasidėjo tik V.Putinui stojus prie Rusijos vadovybės vairo, peršasi išvada, jog pastaruosius dešimt metų ši grupė vidutiniškai kas mėnesį turtėjo dviem milijardais dolerių. Tokių praturtėjimo tempų nežinojo nė viena transnacionalinė pasaulio korporacija.

Tuo tarpu Rusijoje jau atsirado ir šios žmonių grupės įpėdiniai – aukštus postus užimančių rusų valdininkų vaikai, daugiausia – jėgos struktūrų atstovų atžalos. Jie kol kas pradeda užimti vadovaujamus bankų verslo postus.

Buvusio Federalinės saugumo tarnybos (FST) vadovo, o dabar Rusijos saugumo tarnybos sekretoriaus Nikolajaus Patruševo sūnus Dmitrijus jau vadovauja „Rosselchozbank”– ketvirtajam pagal dydį Rusijos bankui.

Dabartinio FST direktoriaus Aleksandro Bortnikovo atžala Denisas jau paskirtas „Vneštorgbank” valdybos nariu. Šiame banke departamento direktoriaus pareigas eina ir Aleksandras Ivanovas – vicepremjero ir KGB generolo Sergejaus Ivanovo vyresnysis sūnus.

Šį „aukštai įsitaisiusiųjų sąrašą” būtų galima tęsti, nes jame figūruoja jau ne viena dešimtis buvusių V.Putino bendražygių jaunųjų atžalų.

Kol V.Putino draugai puikuojasi žurnalo „Forbes” sudaromame turtingiausių Rusijos žmonių sąraše, pats Rusijos lyderis mėgaujasi kitokia šlove. Tas pats žurnalas „Forbes” šią savaitę paskelbė V.Putiną antru įtakingiausiu žmogumi pasaulyje.

Į prezidento postą sugrįžti nusprendęs Rusijos premjeras savo įtaka esą nusileidžia tik JAV prezidentui Barackui Obamai, kuris „Forbes” sąraše – pirmas.

Trečias šioje įtakingiausiųjų draugijoje – Kinijos prezidentas Hu Jintao, ketvirtą vietą užima Vokietijos kanclerė Angela Merkel, o penktas sąraše yra korporacijos „Microsoft” steigėjas Billas Gatesas.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas sąraše užėmė tik 59-ąją vietą.