Lenkijoje – politinės audros

Eldoradas Butrimas ("Lietuvos rytas")
Ar gali kas nors sieti stebuklingą lėktuvo „Boeing 767” nutūpimą Varšuvos oro uoste, didžiausios opozicinės partijos skilimą ir Bažnyčios sprendimą nutildyti įtakingą kunigą? Lenkijoje visus šiuos labai skirtingus įvykius sieja politinė gija.
J.Kaczynskis jau erzina netgi buvusius ištikimus savo bendražygius.
Daugiau nuotraukų (1)
Visi minėti įvykiai praėjusią savaitę supurtė Lenkiją, ir diskusijos apie juos šalyje nenutils dar labai ilgai.
Varšuvoje niekas neabejoja, kad opozicinės Teisės ir teisingumo partijos (TTP) skilimą ir Bažnyčios sprendimą nutildyti įtakingą kunigą lėmė neseniai pasibaigę Seimo rinkimai. Tačiau įdomiausia, kad politinės aistros pratrūko net dėl stebuklingo lėktuvo išsigelbėjimo.
Didvyrį išvadino gyvuliu
Žinia, kad pilotas Tadeuszas Wrona sugebėjo nutupdyti lėktuvą, kurio ratai užsiblokavo, ir išgelbėjo iš JAV skridusio 231 keleivio gyvybę, pradžiugino ne visus lenkus.
Laiminga šios dramos pabaiga padrąsino prabilti tuos, kurie mano, kad prieš pusantrų metų Smolenske įvykusi prezidentinio lėktuvo katastrofa buvo priešų sąmokslas.
Signalą atakai davė žuvusio prezidento Lecho Kaczynskio duktė Marta. Ji socialiniame tinkle „Facebook” uždavė provokuojamą klausimą: „Ar ne keista, kad šis lėktuvas sėkmingai nutūpė ant asfalto neišskleidęs ratų, o lėktuvas Smolenske sudužo tūpdamas pelkėje?”
Dar tiesmukiškiau valdančiuosius dėl sąmokslo apkaltino opozicinei Teisės ir teisingumo partijai Varšuvos taryboje atstovaujantis Maciejus Maciejowskis.
Šis politikas išjuokė Smolensko katastrofą tyrusios komisijos išvadą, kad nelaimę sukėlė lėktuvo susidūrimas su beržu, ir internete išplūdo prezidentą Bronislawą Komorowskį.
Didvyriu Lenkijoje tapusį „Boeing 767” lėktuvo kapitoną, kuris televizijoje gyrė prezidentą, M.Maciejowskis išvadino juokdariu ir „pasireklamuoti siekiančiu gyvuliu”.
J.Kaczynskis atsikratė kritikų
Tuo tarpu pačioje TTP, vėl pralaimėjusioje rinkimus valdančiajai Piliečių platformos partijai (PPP), prasidėjo skilimas. Ilgametį partijos lyderį J.Kaczynskį netikėtai ėmė kritikuoti mylimiausias jo pavaldinys – buvęs teisingumo ministras Zbigniewas Ziobra.
Šį 41 metų europarlamentarą J.Kaczynskis anksčiau buvo įvardinęs kaip būsimąjį partijos vadovą. Bet Z.Ziobra prakalbo, kad lyderio kaita partijoje būtina nedelsiant.
Europarlamentaras žiniasklaidoje apkaltino J.Kaczynskį, kad jo orientacija į religingus senyvus žmones partijai yra pražūtinga jau dabar ir nelems pergalių ateityje.
Tačiau J.Kaczynskis neprisiėmė savo kaltės dėl pralaimėjimo rinkimuose, pareiškė neketinąs užleisti valdžios ir uždraudė Z.Ziobrai daryti viešus pareiškimus.
Tas nepakluso, tad TTP vadovybė šį politiką ir jį rėmusius dar du europarlamentarus penktadienį pašalino iš partijos.
Spėjama, kad visuomenėje populiarus Z.Ziobra kurs naują dešiniųjų partiją, kuri po ketverių metų pateks į Seimą, atimdama balsus iš TTP. Televizijų TVN ir TVP1 atliktos apklausos liudija, kad jau dabar už Z.Ziobros partiją balsuotų 9–10 procentų lenkų.
Nauja partija gąsdina visus
Tuo tarpu dabartiniame naujajame Seime didžiausią susidomėjimą kelia Palikoto rėmimo sąjunga (PRS).
Šios antiklerikalines ir kairiąsias idėjas propaguojančios verslininko Januszo Palikoto partijos reitingai nepaliaujamai kyla. Dėl to labiausiai nerimauja Kairiųjų demokratų sąjunga (KDS), kuriai imta pranašauti subyrėjimą. Tačiau ir premjeras Donaldas Tuskas išsidavė prisibijantis PRS.
Vyriausybės vadovas pareiškė, kad pagrindinė PPP konkurentė ateityje bus ne skylanti TTP, bet PRS, todėl į savos partijos vadovybę ir vyriausybę D.Tuskas pažadėjo įtraukti ir kairiųjų pažiūrų politikus.
Dar daugiau nerimo PRS populiarumas sukėlė Bažnyčios hierarchams. Kardinolai atvirai smerkia PRS reikalavimą mažinti Bažnyčios įtaką valstybei, o šiai partijai simpatizuojančiam vienuoliui Adamui Bonieckiui uždraudė viešai kalbėti.
Tokią nemalonę ilgametis katalikų inteligentų savaitraščio „Tygodnik Powszechny” redaktorius užsitraukė dėl interviu televizijoje TVN24, mat per interviu pareiškė neįžiūrintis nieko bloga PRS veikloje ir nepasmerkė raginimo nuimti kryžių Seime.
Ginti nutildyto kunigo ėmėsi garsūs Lenkijos kultūros žmonės, politikai, mokslininkai, o internete jo rėmimo peticiją jau pasirašė keliolika tūkstančių žmonių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.