Šis 62 metų radikalus marksizmo ir leninizmo idėjų apologetas
Prancūzijoje jau yra nuteistas kalėti iki gyvos galvos už dviejų
prancūzų policininkų ir vieno informatoriaus nužudymą 1975
metais.
Prieš naują teismo procesą Carlosas sakė Venesuelos
laikraščiui „El Nacional“, kad įvykdė daugiau nei 100 išpuolių,
kurie nusinešė apie 2 tūkst. žmonių gyvybių.
Paklaustas, kiek per jo atakas žuvo niekuo dėtų taikių
žmonių, teroristas sakė dienraščiui: „Tokių buvo labai mažai.
Apskaičiavau, kad jų buvo mažiau nei 10 procentų.
Taigi iš 1-2 tūkst. nužudytųjų civilių aukų buvo ne
daugiau nei 200.“
1949 metais gimęs Carlosas išgarsėjo 1975 metais, kai jo
vadovaujama smogikų grupė įsiveržė į konferencijų salę
Vienoje, kurioje vyko Naftą eksportuojančių šalių organizacijos
(OPEC) ministrų susitikimas, ir paėmė 11 įkaitų.
Dabar Šakalas bus teisiamas už 1982-1983 metais įvykdytus
išpuolius, kurie, kaip manoma, buvo surengti I.R.Sanchezui paskelbus
asmeninį karą Prancūzijai, siekiant išvaduoti du jo bendražygius,
įskaitant jo būsimą žmoną, kuri buvo suimta Paryžiuje, kai
planavo ataką prieš Kuveito ambasadą.
Pirmasis iš šių sprogdinimų buvo įvykdytas 1982 metų kovo 29
dieną greitajame traukinyje „Le Capitole“, važiavusiame iš
Paryžiaus į pietinį Tulūzos miestą. Tąsyk žuvo penki žmonės,
o 28 buvo sužeisti.
Atsakomybę už šią ataką prisiėmė grupuotė „Carloso draugai
tarptautiniai teroristai“ (International Terrorist Friends of Carlos).
Kita bomba, paslėpta automobilyje, sprogo 1982 metų balandžio
22 dieną prie laikraščio „al Watan al Arabi“, nusistačiusio prieš
Sirijos politiką, redakcijos Paryžiuje. Per šį išpuolį žuvo
vienas praeivis, o dar 60 žmonių buvo sužeisti.
Šis sprogdinimas buvo įvykdytas tą pačią dieną, kai Carloso
bendražygiai Bruno Breguet iš Šveicarijos ir
Magdalena Kopp, kuri vėliau tapo Carloso žmona,
Prancūzijos teismo buvo pripažinti kaltais dėl nepavykusio
sąmokslo prieš Kuveito ambasadą.
Du paskutiniai sprogdinimai buvo įvykdyti 1983 metų gruodžio 31
dieną. Pirmoji bomba, sprogusi greitajame traukinyje TGV,
važiavusiame iš Marselio į Paryžių, užmušė tris žmones,o dar
13 buvo sužaloti.
Kiek vėliau Marselio traukinių stotyje įvykęs sprogimas
užmušė du žmones.
Atsakomybė dėl šių atakų prisiėmė Ginkluotos arabų kovos
organizacija, kai jos atstovas paskambino naujienų agentūrai AFP.
Prokurorai tvirtina, kad Carlosas taip pat parašė du laiškus,
kuriuose prisiima atsakomybę dėl šių išpuolių.
Duomenys, kurie buvo rasti Vengrijos, Rytų Vokietijos ir
Rumunijos slaptųjų tarnybų archyvuose po Geležinės uždangos
griūties, byloja apie įtariamą Carloso indėlį įvairiose atakose.
Carloso advokatai, tarp jų Isabelle Coutant-Peyre, su kuria jis prieš dešimt metų susituokė kalėjime pagal
musulmonų papročius, teigia, kad dokumentai iš buvusių
komunistinių šalių yra nepatikimi.
Trys įtariami Carloso gaujos nariai - Kamalis al Issawi, žinomas slapyvardžiu Ali, Christa Margot Froehlich ir Johannesas Weinrichas - bus teisiami jiems nedalyvaujant.
K.al Issawi buvimo vieta nėra žinoma, Ch.M.Froehlich gyvena
Vokietijoje, kuri nesutinka jos išduoti, o J.Weinrichas atlieka
laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Vokietijoje, kai buvo
nuteistas po arešto Jemene 1995 metais.
Po išpuolių Prancūzijoje Carlosas persikėlė į Siriją, kur
jam buvo leista gyventi iki 1991 metais vykusios Persijos įlankos
karo. Šiame konflikte Damaskas buvo JAV sąjungininkas, todėl
Carloso buvo paprašyta išvykti iš šalies.
Tada jis rado prieglobstį Sudane, bet po du dešimtmečius
trukusio slapstymosi Carlosas 1994 metais buvo sučiuptas Chartume
Prancūzijos slaptosios tarnybos agentų, kuriems padėjo Sudano
vyriausybė.
Carlosas ir jo advokatai tvirtina, kad jis buvo neteisėtai
pagrobtas iš Sudano.
Numatoma, kad per šį teismo procesą parodymus duos apie 20
liudininkų, įskaitant šeimos narius, ekspertus ir buvusius Carloso
bendražygius Hansą Joachimą Kleiną bei M.Kopp.
Carlosui, kuris paskelbė dešimties dienų bado streiką, kai
buvo uždarytas vienutėje už interviu žiniasklaidai, duotą prieš
pradedant nagrinėti naująją bylą, gali būti dar kartą skirtas
įkalinimas iki gyvos galvos.
Šiam procesui, kurį prieštaringai vertinamas antiteroristinių
bylų teisėjas Jeanas Louis Bruguiere'as nurodė surengti po 9-ajame dešimtmetyje atlikto pirminio tyrimo,
vadovaus teisėjas Laurent’as Olivier.
Numatoma, kad byla bus nagrinėjama iki gruodžio 16 dienos.