65 metų D.Ortega gavo 62,6 proc. balsų, rodo daugiau kaip 85
proc. rinkimų apylinkių rezultatai.
„Noriu pasveikinti prezidentą“, - per spaudos konferenciją sakė
rinkimų komisijos pirmininkas Roberto Rivasas.
D.Ortegos pagrindinis varžovas, liberalas, radijo laidų vedėjas
Fabio Gadea gavo 30,9 proc. balsų ir nebeturi
šansų aplenkti prezidento, sakė jis.
Prieš pat tą pranešimą F.Gadea oficialius rezultatus pavadino
apgaule.
„Negalime sutikti su rezultatais, kuriuos pristatė
Aukščiausioji rinkimų taryba, nes jie neatspindi žmonių norų“, -
sakė F.Gadea ir pažymėjo, jog esama daug įtariamų pažeidimų.
„Mūsų rinkimų procesas buvo nepatikimas nuo pat pradžių“, -
pridūrė jis.
F.Gadea rinkimų rezultatus atmetė praėjus nemažai laiko po to,
kai D.Ortegos Sandinistų nacionalinio išvadavimo fronto (FSLN)
šalininkai sostinėje Managvoje pradėjo švęsti rinkimų pergalę.
Tuo tarpu šios didžiausios ir skurdžiausios centrinės Amerikos
valstybės pietuose pirmadienį per susirėmimus su policija buvo
sužeisti šeši žmonės, protestavę prieš oficialius rinkimų
rezultatus.
„Jie čia pavogė rinkimus, mes - ne kvailiai“, - Masajos mieste
sakė viena protestuotoja.
Vietos žiniasklaida pranešė ir apie protestus Chalapoje šalies
šiaurėje.
D.Ortegai reikėjo vos 40 proc. balsų, kad laimėtų pirmajame
rinkimų rate ir išvengtų antro rato.
Pastarąją D.Ortegos kadenciją Nikaragvos ekonomika augo - su
dosnia jo sąjungininko Venesuelos prezidento Hugo Chavezo finansine pagalba populiarioms socialinėms programoms ir
sumaniais susitarimais, kurie buvo sudaryti su buvusiais
priešininkais Bažnyčioje ir verslo elite.
D.Ortega rinkimuose, kuriuos temdė kaltinimai pažeidimais ir
tarptautinių stebėtojų skundai dėl jų darbui trukdžiusių
„sunkumų“, varžėsi su susiskaldžiusia opozicija.
Dante Caputo, kuris vadovavo stebėtojų komandai
iš Amerikos Valstybių Organizacijos (AVO), sakė, kad jo darbuotojai
nebuvo įleisti į 10 iš 52 rinkimų apylinkių. Iš viso šalyje
buvo maždaug 4,2 tūkst. rinkimų apylinkių.
Europos Sąjungos (ES) stebėtojų komandos vadovas Luisas Yanezas
pažymėjo, jog kartais iškildavo „nesuprantamų
kliūčių“ ir būdavo „sukčiavimo per procesą, kuris turėtų būti
laisvas“.
Įtampa Nikaragvoje didėjo nuo pat 2009 metų lapkričio, kai
Aukščiausiojo Teismo sprendimu D.Ortega gavo galimybę siekti
trečiosios kadencijos.