Socialistas premjeras George'as Papandreou ir
konservatorių lyderis Antonis Samaras nesutaria, kas turėtų
vadovauti laikinajai vyriausybei, kuri turėtų ratifikuoti
susitarimą su Europos Sąjunga (ES) dėl naujos 130 mlrd. eurų
paskolos, dėl kurios buvo susitarta prieš mažiau nei dvi savaites.
Politiniai varžovai sekmadienio vakarą priėmė esminį
susitarimą, kad G.Papandrėjas atsistatydins ir bus suformuota
laikinoji vyriausybė.
Pagrindiniais kandidatais į laikinojo premjero postą laikomi
buvęs Europos centrinio banko (ECB) pirmininko pavaduotojas Lucas Papademos ir Europos ombudsmenas Nikiforos Diamantouros, su derybų eiga susipažinę
pareigūnai, pageidavę neviešinti savo vardų, sakė naujienų
agentūrai „The Associated Press“.
Nei viena kandidatūra iki šiol nebuvo oficialiai paviešinta.
Naujasis premjeras dirbs iki pirmalaikių rinkimų, kuriuos
planuojama surengti ateinančiais metais, veikiausiai vasario 19
dieną, nurodė Finansų ministerija.
Premjero ir opozicijos lyderio susitarimu dėl vienybės
vyriausybės siekiama išspręsti politinę krizę, įsiplieskusią
praeitą savaitę, kai G.Papandreou pareiškė planuojantis surengti
referendumą dėl naujosios finansinio gelbėjimo sutarties.
Šio sumanymo jis atsisakė praeitą ketvirtadienį, kilus Europos
lyderių pasipiktinimui, atviram maištui jo valdančiojoje partijoje
PASOK ir sumaiščiai finansų rinkose.
G.Papandreou, kuris premjero poste išsilaikė pusę ketverių
metų kadencijos, pareiškė atsistatydinsiantis, kai bus susitarta
dėl valdžios pasidalijimo.
Tikėtasi, jog dėl naujo vyriausybės vadovo bus susitarta
pirmadienį, bet po G.Papandreou ir A.Samaro derybų telefonu iki
antradienio ryto dar nebuvo paskelbta jokių viešų pareiškimų. Kai
kurie pareigūnai teigia, kad derybų rezultatai gali paaiškėti
prieš G.Papandreou sušauktą ministrų kabineto posėdį, kuris
prasidės antradienį 12 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.
Tuo tarpu Europa mėgina stiprinti spaudimą Graikijai.
Euro zonos finansų ministrų forumo pirmininkas Jeanas Claude'as
Junckeris pirmadienį pareiškė, kad abiejų
pagrindinių Graikijos partijų lyderiai turi pasirašyti laišką,
patvirtinantį Atėnų įsipareigojimą vykdyti finansinio gelbėjimo
plano sąlygas ir ekonomikos reformas.
Pasak jo, ši sąlyga būtina, kad būtų išmokėta Atėnams
anksčiau skirtos paskolos dalis.
ES ekonomikos ir valiutos reikalų komisaras Olli Rehnas nurodė, kad 8 mlrd. eurų Graikija gali tikėtis gauti šį
mėnesį, jeigu abi partijos įsipareigos vykdyti finansinio
gelbėjimo programą.
Jeigu negautų šių lėšų, Graikija bankrutuotų iki Kalėdų.