Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pranešė
anksčiau tą pačią dieną, jog BRICS grupės šalys, kaip ir
žadėjo neseniai Dvidešimtuko susitikime, „pasiryžusios dalyvauti
bendrose pastangose, kad būtų galima padėti į skolas įklimpusioms
euro zonos šalims.
Šis komentaras buvo paskelbtas nedaug laiko iki prezidento
Dmitrijaus Medvedevo susitikimo Kremliuje su TVF direktore Christine
Lagarde.
V.Putinas pasakė, kad Rusija gali sau tai leisti.
„Pas mus tokių problemų kaip euro zonoje nėra, mes neturime
neleistinos valstybės skolos“, - sakė jis spaudos konferencijoje po
Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos šalių vyriausybių
vadovų susitikimo Sankt Peterburge.
„Rusija valstybės skola siekia 10 proc., iš jų tik trys
procentai - pasiskolinimai užsienyje, tai yra skola faktiškai
nulinė. Šia prasme mes galime kalbėti apie sveiką mūsų finansų
pobūdį ir jaustis tvirtai“, - sakė jis.
Nuo nemokumo laikų pagal savo suverenias obligacijas 1998 metais
Rusija atsiskaitė už TVF gelbėjimo paskolas ir sukaupė 500 mlrd.
dolerių atsargų.
Euro zonos finansų ministrai ieško būdų papildyti Europos
finansinio stabilumo fondą, kuriame šiandien yra 440 mlrd. eurų.
Kremlius sakė spalį, kad Rusija gali investuoti į šį fondą
daugiau kaip 10 mlrd. dolerių.
V.Putinas patvirtino Maskvos ketinimą dalyvauti gelbstint
skolininkes Europoje per TVF finansavimą.
„Mes, žinoma, tikimės, kad jeigu tokios šalys kaip Rusija,
Kinija aktyviai dalyvaus pasaulinėse pastangose pagerinti padėtį,
tai atsilieps ir mūsų statusui tokiose organizacijose kaip TVF ir
kitos tokio pobūdžio struktūros“, - sakė premjeras.
Į klausimą, ar tikisi Rusija iš susitikimų Europoje
atsakomųjų žingsnių - „didesnio sukalbamumo energetikoje“,
V.Putinas atsakė neigiamai:
„Mes suinteresuoti, kad euro zonoje nebūtų problemų. Tačiau,
žinoma, mes nesiesime to nei su energetika, nei su kuo nors kitu“.
Spalį V.Putinas susiejo antimonopolinių inspektorių
patikrinimus „Gazprom“ biuruose Europoje ir jos antrinėse bendrovėse
su ilgai trunkančiu Maskvos ir ES ginču dėl „trečiojo energetikos
paketo“.
ES ketina įvesti naujas energetikos rinkos reguliavimo taisykles,
pagal kurias bendrovė „Gazprom“ nebegalės kontroliuoti savo
vamzdynų užsienyje.
Tuo tarpu „Gazprom“ seniai siekia prieigos prie Europos
skirstomųjų tinklų, kad galėtų parduoti dujas kur kas brangiau.
Energetikos ministerijos vadovas Sergejus Šmatko sakė spalį,
kad derybos su ES dėl „trečiojo energetikos paketo“ pateko į
aklavietę.
TVF direktorė Maskvoje skaitydama paskaitą studentams paragino
euro zonos šalis dėti daugiau pastangų suverenaus skolinimosi
krizei įveikti ir pripažino, kad pasaulio ekonomikai gresia
sulėtėjimas.
„Prognozė akivaizdžiai blogėja“, - sakė Ch.Lagarde.