„Yra sutartis, dėl kurios (premjeras Georgas) Papandrėjas
per parą kreipsis į valstybės vadovą
prezidentą Karolą Papuliją“ ir grąžins savo
mandatą, o po to bus sušaukti visų partijų lyderiai ir paskelbta
naujoji administracija, nurodė vienas vyriausybės šaltinis.
„Tikėmės, jog tai jau paskutinis ratas“, - sakė sveikatos ir
socialinio solidarumo ministrė Mariliza Ksenojanakopulu sakė valstybinei televizijai NET, patvirtindama,
kad oficialių pareiškimų laukiama „per artimiausią parą“.
„Atgalinis skaičiavimas iki naujos vyriausybės“, - skelbiama
dienraščio „Ta Nea“ dienraščio pirmajame puslapyje, kuriame taip
pat nurodoma, jog naujas ministrų kabinetas gali būti paskelbtas iki
vidurdienio.
Prasiskolinę Atėnai yra smarkiai spaudžiami Europos lyderių,
kurie ragina kuo greičiau įgyvendinti ES pasiūlytą finansinio
gelbėjimo planą ir išvengti šalies bankroto, baiminantis, kad
krizė Graikijoje ir didėjanti įtampa dėl Italijos gali sukelti
visos euro zonos nestabilumą.
Anksčiau antradienį atrodė beveik neabejotina, kad buvęs
Europos centrinio banko (ECB) pirmininko pavaduotojas Lucas Papadimas bus paskirtas laikinuoju premjeru pagal valdžios
pasidalijimo sutartį tarp valdančiosios socialistų partijos PASOK
ir konservatyviosios opozicijos.
Tačiau panašu, kad jo kandidatūra subliūško ir kad buvo
iškeltas kitas pretendentas - 63 metų Vasilėjas Skuris, Europos Teisingumo Teismo (ETT) pirmininkas.
„Papandrėjas susitiks su prezidentu per ateinančią parą ir
padės ant stalo naują vardą“, - pranešė centristinės pakraipos
dienraštis „Ethnos“, pridūręs, kad V.Skuris kandidatūra
sustiprėjo.
Pastarosiomis dienomis tarp kandidatų vadovauti laikinajam
ministrų kabinetui taip pat buvo minimas 69 metų Europos ombudsmenas
Nikiforas Diamanturas ir 64 metų buvęs
finansų ministras Panajotis Rumeliotis,
kuris yra Graikijos atstovas prie Tarptautinio valiutos fondo (TVF).
Derybos įstrigo antradienį, kai opozicinė „Naujosios
demokratijos“ partija atmetė ES reikalavimą, kad naujoji vyriausybė
turės pateikti rašytines garantijas, jog bus laikomasi finansinio
gelbėjimo plano.
„Faktas, kad Europa prarado bet kokį tikėjimą (socialistų)
vyriausybės patikimumu, negali (būti naudojamas) įžeidinėti
mūsų nacionaliniam orumui“, - rašoma „Naujosios demokratijos“
atstovo spaudai Janio Michelakio pranešime.
Euro zonos vadovas Jeanas Claude'as Junckeris pirmadienį pareikalavo, kad naujos vyriausybės formavime
dalyvaujančios priešingų pakraipų Graikijos partijos raštiškai
įsipareigotų vykdyti finansinio gelbėjimo planą, dėl kurio buvo
susitarta per spalį vykusį ES viršūnių susitikimą.
„Naujosios demokratijos“ vadovas Antonis Samaras antradienį
pareiškė, jog palaiko šį planą, kuris esantis „neišvengiamas“,
tačiau nematantis būtinybės teikti kokias nors rašytines
garantijas.
Tuo tarpu ES ekonomikos reikalų komisaras Olli Rehnas tvirtino, kad rašytiniai įsipareigojimai būtų gyvybiškai
svarbūs taisant „pasitikėjimo spragą“, kurią paliko G.Papandrėjo
vyriausybė, užsiminusi, jog dėl finansinio gelbėjimo plano gali
būti rengiamas referendumas.
„Iš tikrųjų labai svarbu, kad naujoji vyriausybė raštu
pareikštų savo nedviprasmišką įsipareigojimą dėl visų
sprendimų, priimtų“ praeitą mėnesį vykusiame ES viršūnių
susitikime, kuriame buvo susitarta, kaip bus mėginama traukti
Graikiją iš skolų liūno, O.Rehnas sakė žurnalistams Briuselyje.
Naujai vienybės vyriausybei, palaikomai PASOK ir „Naujosios
demokratijos“, bus patikėta įgyvendinti finansinio gelbėjimo
sutartį ir imtis griežtų taupymo priemonių, siekiant atitolinti
Graikiją nuo bankroto slenksčio ir išlaikyti šalį euro zonoje.
Kaip praneša žiniasklaida, L.Papadimos norėjo, kad naujosios
vyriausybės įgaliojimai būtų pratęsti po vasario 19 dienos -
tikėtinos pirmalaikių rinkimų datos, taip pat skirti dalį postų
ministrų kabinete opozicijos konservatoriams.
Naujoji vyriausybė pirmiausiai turės įtikinti ES ir TVF
išmokėti Graikijai dalį anksčiau sutartos paskolos - 8 mlrd.
eurų. Pasak finansų ministro, ši suma yra turi būti pervesta iki
gruodžio 15 dienos, kad Atėnai galėtų vykdyti savo finansinius
įsipareigojimus.