“Užmirškime apie Europos Sąjunga, sudarytą iš 27 narių,
deja, - sakė J.Fischeris interviu vokiečių savaitraščiui “Die
Zeit”. - Aš tiesiog neįsivaizduoju, kaip tos 27 šalys kada nors
pradėtų prasmingas reformas”.
1998-2005 metais būdamas užsienio reikalų ministro poste
J.Fischeris buvo stiprus Europos (bendrijos) propaguotojas; dabar jis
sako, kad Europos Sąjungai šiuo metu iškilo grėsmė dėl euro
zonos skolinimosi krizės; jis taip pat kritikuoja Vokietijos vadovus
nesugebėjimu vadovauti.
“Turime blogiausią Vokietijos vyriausybę nuo 1949-ųjų”, -
pažymėjo jis, bet pridūrė, kad Vokietija yra pakankamai stipri,
kad su tuo susidorotų.
“Turime būti atidūs, kad neprarastume Europos”, - sakė
J.Fischeris.
„Šiuo metu esama didelio pavojaus, jog tai įvyks. Žemynas
išgyvens be euro, bet jis, vis dėlto, bus žlugęs kaip politinis ir
kultūrinis projektas”, - tęsė jis.
Pasak J.Fischerio, 17 euro zonos šalių “avangardas” galėtų
efektyviai perimti valdžią iš 27 valstybių. Anot jo, mažesnė
grupė būtų glaudesnė, (sudarant ją) pagal Šengeno pasų ir
bevizio režimo zonos Europos Sąjungoje pavyzdį.
“Ko dabar mums reikia – 10 punktų plano Europai, politinei
sąjungai“, - nurodė J.Fischeris, pridurdamas, kad Europa artėja
prie “pereinamosios sąjungos” ateityje; joje turtingesnės šalys
teiktų paramą mažiau klestinčioms.
“Visi, kas neigia tai, paprasčiausiai meluoja sau patiems”, -
sakė J.Fischeris. Vis dėlto, dauguma vokiečių nepritaria bet
kuriai sistemai, kurioje turtingesnės šalys būtų įpareigotos
paremti skurdesnes šalis.
Pasak J.Fischerio, vertėtų apsvarstyto euro rūmų steigimo
klausimą; tai būtų įstaiga, kurioje dalyvautų nacionalinių
parlamentų vadovai.
Tuomet jiems tektų dviguba atsakomybė: ir nacionalinė, ir
europinė. Sakė jis.
“Taigi, turintys balsą savo parlamentuose savo šalyse, jie
turėtų balsą ir Europoje”, - pažymėjo J.Fischeris.