Italijoje prasidėjo Silvio Berlusconi eros pabaiga. Tik prasidėjo – mat dramatiškas procesas, regis, užtruks, nors italai ir visa Europa jau nerimastingai klausia: o kas toliau?
Ne sykį verstas iš kėdės, bet taip ir nenuverstas S.Berlusconi, regis, priėjo liepto galą. Jo politinio pasitikėjimo skaitiklis Italijos parlamente šįsyk įstrigo ties skaičiumi 308.
Pritrūkęs aštuonių balsų šalies premjeras S.Berlusconi iškart atliko ritualą, kuris Italijos politikos teatre dabar jau šmaikščiai vadinamas „užkopimu ant Kvirinalio kalvos”.
Įsijautė į Cezario vaidmenį
Kvirinale, ant vienos iš 7 Romos kalvų, įsikūrusi aukščiausioji Italijos politinės galios institucija – prezidento rūmai.
Čia pagaliau pasirodė ir pralaimėjimą pripažinti turėjęs S.Berlusconi. Jo pokalbis su prezidentu Giorgio Napolitano truko 45 minutes. Jo metu 75 metų S.Berlusconi, 10 milijardų vertės turto savininkas, pripažino, kad neturi absoliučios daugumos parlamente.
Bet kad būtų galima suprasti, koks bus tolesnis Romos politinio teatro veiksmas, derėtų įsižiūrėti į ką tik pasibaigusį. Prieš balsavimą dėl biudžeto ataskaitos S.Berlusconi nutarė susitapatinti su senovės Romos diktatoriumi Cezariu.
Romos senate subadytas išdavikų Cezaris prieš mirtį dar žvilgtelėjo vienam savo bendražygių į akis ir ištarė: „Ir tu, Brutai, sūnau mano?”
Praėjus 2055 metams S.Berlusconi, žinodamas, kad vis tiek pralaimės lemiamą balsavimą, pasakė: „Noriu pažiūrėti savo išdavikams į akis.”
Tiesa, aštuonių savo „Laisvės tautos” partijos deputatų premjeras taip ir nepamatė: jie neatėjo į balsavimą.
Ar opozicinės partijos pasinaudojo proga sutriuškinti priešininką? Anaiptol. Kairieji, centristai, radikalai nutarė rankų nesitepti. Jie susilaikė. Ir taip parodė, kad S.Berlusconi sudorojo aštuoni išdavikai, kurių, matyt, laukia premjero kerštas.
Europa bijo chaoso
Pripažinęs, kad nebeturi parlamentinės daugumos, milijardierius sutiko atsistatydinti.
Iki lapkričio pabaigos, kai turėtų įvykti balsavimas už taupymo priemonių paketą, kurio iš Italijos reikalauja ES. Toks tad S.Berlusconi pažadas.
Vis dėlto Romos politinis teatras niekada nesibaigia po pirmojo veiksmo. Paprastai eina pertrauka, o paskui vyksta antrasis veiksmas. Labai dažnai prireikia ir trečiojo.
S.Berlusconi į antrąjį veiksmą neskuba.
Buvusiam kruizinių laivų dainininkui nesvetimas dramos menas. Todėl dabar premjeras talentingai vaidins sąmokslininkų išduotą Cezarį.
Bet yra vienas skirtumas. Cezaris buvo subadytas 23 durklų dūriais ir mirė senato salėje.
S.Berlusconi negavo 8 deputatų balsų ir toliau vaidina dramos teatre. Jis lyg ir nebe premjeras, bet vis dar premjeras.
„Jeigu S.Berlusconi atsistatydins, pagerbsime jį tylos minute”, – vakar juokavo populiarus italų dainininkas Fiorello.
Bet tylos minutės, matyt, teks gerokai palaukti, mat italai yra girdėję jau ne vieną S.Berlusconi pažadą.
Tiesa, ES nenusiteikusi laukti net tos vienos minutės, nes Italija, turinti beveik dviejų trilijonų eurų skolą, labiau panėši į parako statinę, o ne į dramos teatrą.
Kandidatų paieškos prasidėjo
Ar tai reiškia, kad Romos politikos teatras bus tragikomedija be pabaigos? Vienintelę greito S.Berlusconi atsistatydinimo be Cezario pozų viltį Europai gali suteikti 86 metų Giorgio Napolitano.
Pagal Italijos konstituciją, prasidėjus šalyje politinei krizei, vairą į savo rankas ima prezidentas.
Jam teks nuspręsti, kada bus skelbiami pirmalaikiai rinkimai.
S.Berlusconi kalba apie vasario mėnesį, jo oponentai – apie sausį.
Galimas ir kitas variantas: kol kas jokių rinkimų, S.Berlusconi – namo arba į vilą Sardinijoje, o vietoj jo – „techninis” vyriausybės vadovas ekonomikai ir finansams gelbėti.
Kas juo galėtų tapti? Labiausiai šiuo metu Italijoje linksniuojama pavardė – ekonomikos profesorius Mario Monti.
Buvęs 68 metų ES komisaras, prestižinio Milano verslo universiteto rektorius, yra gana įtakinga ir politiškai nepriklausoma asmenybė.
Bet profesoriaus nenori S.Berlusconi. Jis siūlo savo įpėdinį, 41 metų teisininką iš Sicilijos Angelino Alfano.
Tačiau tai reikštų, kad Italiją toliau valdytų milijardierius.
Apie politiką mąsto ir jos niekada neragavęs „Ferrari” lenktyninių automobilių koncerno prezidentas Luca Cordero di Montezemolo.
64 metų verslininką, matyt, remtų Italijos pramonės konfederacija ir stambusis verslas.
Rietenos paskatins ilgesį?
Prie „Chigi” rūmų – Italijos ministro pirmininko būstinės paradinių durų rikiuojasi ir daugybė politinių partijų atstovų.
Opozicinės Demokratų partijos lyderis Pieras Luigi Bersani, krikščionių demokratų atstovas Pieras Ferdinando Casini, nuo S.Berlusconi judėjimo atskilusių partijų vadovai.
Ironiška, kad pretendentų į Italijos politikos lyderio postą tiek daug, kad kilus rietenoms dėl kėdžių kai kas, matyt, su ilgesiu prisimins S.Berlusconi.
Mat kad ir kaip ten būtų, šis politikas įvairiais būdais – pinigais, klasta, dovanomis buvo suvienijęs dešiniąsias partijas ir sutelkęs opoziciją.
Tuo tarpu naujojo lyderio paieškoms Italija turi labai mažai laiko.
S.Berlusconi palikimas: seksas ir juokeliai
Italijos premjeras Silvio Berlusconi šiame poste dirbo ilgiausiai (su pertraukomis maždaug devynerius metus) per visą šalies pokario istoriją. Bet tarptautiniu mastu jis gali būti prisimenamas daugiau dėl savo juokdariško charakterio ir sekso skandalų, o ne dėl politikos.
S.Berlusconi pagarsėjo plastinėmis operacijomis, pareiškimais apie savo seksualinę ištvermę ir ypač – abejotinais juokeliais, tarp kurių yra vieno vokiečių europarlamentaro palyginimas su nacių mirties stovyklos kapo prižiūrėtoju.
„Jie verda vaikus ir juos naudoja trąšoms”, – Italijos komunistus peikė Italijos premjeras.
Jo pokštai užkliuvo ir pasaulio galingiesiems: Jungtinės Karalystės karalienė Elizabeth II skundėsi, kad S.Berlusconi buvo pernelyg triukšmingas per bendrą Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderių fotografavimąsi Londone 2009 metais.
JAV prezidentą Baracką Obamą dėl tamsios odos spalvos S.Berlusconi pavadino „įdegusiu”.
2009 metais S.Berlusconi privertė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel per NATO viršūnių susitikimą laukti, kol jis šalia jos baigs kalbėti telefonu.
Anksčiau šiais metais į italų spaudą nutekėjo vienas slapta nugirstas telefono pokalbis, kuriame premjeras Italiją pavadino „šūdina šalimi” ir sakė negalįs sulaukti, kol išvažiuos.
Net jo šalininkams teko raudonuoti dėl S.Berlusconi sąmojo, kai jis savo partijos populiarumui padidinti pasiūlė ją pervardinti „Forza gnocca!”, o tai reikštų moters lyties organą.
S.Berlusconi atvirai gyrėsi pavyzdingu savo šeimos gyvenimu, nors 1985 metais dėl aktorės Veronicos Lario išsiskyrė su pirmąja žmona Carla Elvira Dall’Oglio.
Skyrybos su antrąja žmona įvyko po skandalo, kai paaiškėjo, kad S.Berlusconi mokėdavo jaunoms palydovėms už dalyvavimą vakarėliuose jo privačiose vilose. Tokie S.Berlusconi vakarėliai, pavadinti „bunga bunga”, tapo orgijų ir palaidūniškos premjero veiklos simboliu.