Nepilotuojamas kosminis aparatas „Fobos-Grunt“ neįskriejo į reikiamą trajektoriją, kad pasiektų Raudonąją planetą ir jos palydovą Fobą, po trečiadienio rytą įvykusio starto iš Kazachstane esančio Baikonūro kosmodromo.
Šis incidentas papildė pastarųjų metų Rusijos kosminės
programos nesėkmių virtinę ir aptemdė viltis pasiųsti į Marsą
žmones per ateinančius 25 metus.
Rusijos kosminė agentūra „Roskosmos“ trečiadienio vakarą
pranešė, kad naujus duomenis iš zondo galės gauti, tik jam
atskriejus į reikiamą poziciją ketvirtadienio rytą.
Vienas šios agentūros šaltinis sakė, jog svarbiausia kuo
greičiau iškelti šį aparatą į aukštesnę orbitą, o vėliau
būtų galima pasiųsti išsamesnes komandas, kurios nukreiptų zondą
į planuotą trajektoriją.
„Šioje orbitoje galime užmegzti tik vienpusį ryšį - galime
tik gauti telemetrijos duomenis iš „Fobos-Grunt“, - neįvardytas
šaltinis sakė naujienų agentūrai „Interfax“.
Jis nepaaiškino, kaip „Roskosmos“ ketina pakelti aparatą
aukščiau, o vienas Rusijos pareigūnas anksčiau sakė, kad šio
mėginimo sėkmė „būtų „stebuklas“.
„Remiantis mano patirtimi, viršutinės pakopos (variklio)
pakartotinai įjungti neįmanoma“, - buvęs Rusijos ginkluotųjų
pajėgų vyriausiasis patarėjas kosminių projektų reikalams
Vladimiras Uvarovas ketvirtadienį sakė „Interfax“.
Rusija dabar labiausiai susirūpinusi, kad 13,5 tonų sveriantis
aparatas, taip pat skraidinantis Kinijos palydovą „Yinghuo 1“, kurį
turėjo paleisti skrieti aplink Marsą, gali nukristi ant Žemės.
Žinoma, kad zondo bakuose likę dar daug itin toksiškų degalų.
„Roskosmos“ nurodė, jog per ateinančias dvi savaites dar bus
galimybė perprogramuoti zondą, jeigu jis skries dabartinėje
orbitoje. Tačiau agentūros vadovas Vladimiras Popovkinas sakė, kad
akumuliatorių energijos atsargų pakaks tik trims dienoms.
Planuota, kad „Fobos-Grunt“ ateinančiais metais pasieks Marsą, o
2013 metais nutupdys zondą šios planetos mįslingo palydovo Fobo.
Pagal pirminį planą šis zondas turėjo grįžti į Žemę su Fobo
grunto mėginiais 2014 metų rugpjūtį.
Pastarasis incidentas papildė Rusijos kosminės programos
nesėkmių virtinę, minint Jurijaus Gagarino pirmojo skrydžio į
kosmosą 50-ąsias metines.
Pernai gruodį po nesėkmingo starto į vandenyną nukrito trys
Rusijos navigacinės sistemos palydovai, o vėliau nepavyko paleisti
kelių naujų karinių ir ryšių palydovų.
Paskutinis didelis incidentas įvyko rugpjūtį, kai krovininis
kosminis laivas, turėjęs skristi į Tarptautinę kosminę stotį
(TKS), nepasiekė numatytos orbitos. Ši avarija buvo bauginanti
nesėkmė, o kai kurie laikraščiai rašė, kad ji gali vėl
pasikartoti.
„Rusija pasėjo baimę“, - rašo populiarus dienraštis
„Moskovskij komsomolec“, turėdamas omenyje, kad Marso zondo misija
susijusi su planetos palydovu, pavadintu senovės graikų baimės
dievo Fobo vardu.
„Marso misijos nesėkmė gali reikšti, kad mes praradome kosmosą
kaip mokslinių tyrimų sritį“, - pridūrė laikraštis „Nezavisimaja
Gazeta“.