„Sunkios politikos krizės situacija tapo labiau tikėtina po to,
kas įvyko rugsėjį. Politinė sistema parodė nelankstumą ir
nesugebėjimą plėtotis taip, kaip tikėjosi visuomenė“, - sakė
agentūrai „Reuters“ Strateginių tyrimų centro (STC) prezidentas
Michailas Dmitrijevas.
„Esant šiai situacijai, sunku tikėtis kokių nors kryptingų
pastangų vykdyti institucijų struktūros reformas, nes valdžia
visas išgales skirs savo išlikimui“, - sakė M.Dmitrijevas, kuris
2000 metais vadovaujant Germanui Grefui Strateginių tyrimų centre
rašė V.Putino pirmojo prezidentavimo laikotarpio ekonominę
programą, ketverius metus buvo G.Grefo pirmasis pavaduotojas
Ekonomikos plėtotės ministerijoje, po to sugrįžo į STC.
G.Grefas pripažino, baigiantis pirmajam šio šimtmečio
dešimtmečiui, kad tos reformų programos buvo įvykdytas tik
trečdalis.
Būtinybę pereiti prie ryžtingų struktūros pakeitimų nurodo
prieš rinkimus ne tik opozicija ir verslas, bet ir V.Putino
ministrai, pažymėdamai, kad padidėjo priklausymas nuo žaliavų,
rizikingai orientuojamasi į brangią naftą, taip pat didėja
socialinės išlaidos, veši korupcija, rūdija valdymo institucijos
ir infrastruktūra.
Tačiau tandemas 2011-2012 metų rinkimų kampanijos motyvu
pasirinko lopšinę apie stabilumą ir slopina raginimus vykdyti
reformas iš V.Putino stovyklos. Dar viena kito V.Putino laikotarpio
pertvarkymų programa vis dėlto rašoma, bet ji - tuščiavidurė,
įsitikinęs M.Dmitrijevas.
„Kalbos apie strategiją iki 2020 metų - rinkimų proceso dalis,
kurioje mažai kas rodo galimybes vykdyti reformas po rinkimų“, -
sako jis, pažymėdamas, kad vangus augimas tebevyks ir be staigių
valdžios judesių.
„Nėra pakankamo pagrindo teigti, jog jeigu pas mus nėra
struktūros reformų ir politinėje sistemoje prasideda krizė, tai
šitai būtinai prives prie to, kad staiga sustos investicinis
aktyvumas šalyje. Nieko panašaus. Mes turime daugybę pavyzdžių,
kaip tai vyko, - pažvelkite į Pietų Korėją laikotarpiu po 1987
metų“, - aiškino M.Dmitrijevas.
Valdžia vilkins laiką, įsitikinęs jis, ir atsisakys
struktūrinio perėjimo net prie prioritetinių uždavinių, tokių
kaip pensijų reforma, sprendimo.
„Pensinį amžių reikia pakoreguoti, be to visos kitos pensijų
reformos priemonės neduos apčiuopiamo efekto, bet tam būtinų
politinių išteklių valdžia po rinkimų tikriausiai neturės“, -
sako M.Dmitrijevas, prognozuodamas pensijų indeksavimo sulėtėjimą
vietoj amžiaus padidinimo.
„Tokiu būdu dabar, esant išaugusioms pensijoms, galima
išlaikyti pensijų sistemos stabilumą dar bent penkerius metus“.
Maloni visur
Jeigu išliks santykinai aukštos naftos kainos, Rusijos laukia
vidutiniškai 3-4 proc. augimas per metus ir be sparčių struktūros
reformų, mano M.Dmitrijevas, vertindamas galimybes 6 proc.
„Tai būtų galimas scenarijus, jeigu būtų politinis langas
struktūros reformoms vykdyti. Bet tokio lango kol kas nematyti“.
„Esant susidariusiai situacijai, gyventojai nepasirengę sutikti
netektis ir sunkumus, kurie neišvengiami vykdant struktūros
reformas. Valdžia jau iššvaistė tam būtino pasitikėjimo
atsargas... Ji turi būti maloni visais atžvilgiais arba didės
nepasitenkinimas ja dar greičiau nei dabar“, - sakė jis.
„Jeigu ši tendencija išliks, iškils politinių sukrėtimų per
konfliktus pavojus. Ir nors tai anaiptol ne vienintelis tikėtinas
scenarijus, valdžia supranta, kad jis taip pat galimas“, - sakė
N.Dmitrijevas.
Valdžios vertikalė, esant šioms sąlygoms, negali sau leisti
reformų, nes jos susilpnins ją, o dalis būtinų pertvarkymų
prieštarauja pačiai jos esmei.
„Mes per pastaruosius kelerius metus matome stabilią politinės
paramos valdžiai mažėjimo tendenciją ... Bet kurios struktūros ir
institucijų reformos tokiu atveju gali erzinti ir didinti pavojų
politinės sistemos stabilumui. Be to, dalis reformų, tarp jų
nuosavybės teisės gynimo stiprinimo, korupcijos apribojimo ir
teismų sistemos nepriklausomybės stiprinimo, kažin ar bus
sėkmingos, neplėtojant politinės konkurencijos“.
Jos nebuvimas kol kas neerzina daugumos, bet tolydžio nesant
pasiūlymo „iš viršaus“ liberalizacijos paklausa kils „iš
apačios“.
„Miesto gyventojų protesto nuotaikos plečiasi, bet dar neįgavo
politinio pobūdžio“, - sako M.Dmitrijevas. „Jeigu nepasitenkinimas
didės tokia sparta kaip dabar, po metų ar pusantrų, galbūt po
dvejų, protesto nuotaikos gali peraugti į politinį lygmenį.
Rusijos vidutinė klasė politinio organizavimosi galimybių turi
daugiau nei pakankamai, tikriausiai jos didesnės nei Egipte ir
Tunise“.