Apie trūkinėjančią ES vienybę kalbama jau seniai. Euro neįsivedusios šalys vis numeta vieną kitą priekaištą euro zonos narėms, kitas valstybes paliekančioms už diskusijų apie bendros valiutos ateitį ribų.
Būta ir atvirų konfliktų.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sykį tėškė, kad jam įgriso Jungtinės Karalystės aiškinimai, kaip įveikti krizę.
Dabar N.Sarkozy – dar atviresnis. Bendraudamas su studentais Strasbūre Prancūzijos lyderis atvirai pareiškė, jog euro zona turėtų būti labiau integruota, o likusios ES narės pasitraukti į kitą juostą.
Integracija sunkiai įmanoma
N.Sarkozy savo kalboje išskyrė 17 federalinį ES branduolį sudarančių Bendrijos narių.
Kitos 10 valstybių sudarytų vadinamąją išorės grupę.
„Neįmanoma kurti Europos Sąjungos federalizmo pagrindu ir kartu į Bendriją priimti daugiau narių. Dabar jų – 27. Bet ateityje neabejotinai atsiversime Balkanų šalims.
Tuomet narių jau bus 32 ar 33. Abejoju, ar kas nors įsivaizduoja sklandžią ES ekonominę integraciją, kai joje yra tiek valstybių”, – svarstė Prancūzijos lyderis.
O kadangi sėkmingas tolesnis euro egzistavimas esąs neįmanomas be didesnės ekonominės integracijos, Europa, pasak N.Sarkozy, turėtų judėti dviem greičiais. Euro zonoje – vienu, o už jos ribų – kitu.
Nori sumažinti euro zoną
Europos branduolio idėja pirmąkart buvo iškelta dar 1994 metais. Jos autorius – Wolfgangas Schauble, dabartinis Vokietijos finansų ministras.
Galbūt neatsitiktinai pranešama, jog būtent Vokietija su Prancūzija derina planus, kaip gana radikaliai pertvarkyti ES struktūrą. Esą euro zona galėtų būti mažesnė ir labiau integruota.
„Tiesa yra tokia, kad ES turi tiksliai nustatyti šalis, kurios nenori būti klubo narės, ir šalis, kurios tiesiog negali būti klubo dalis”, – naujienų agentūrai „Reuters” aiškino šaltinis Briuselyje.
Apžvalgininkų teigimu, ir tokios derybos, ir N.Sarkozy žodžiai apie dviejų greičių Europą netgi yra ženklas, kad kai kurių euro zonos narių gali būti paprašyta palikti bendrosios valiutos bloką.
Lyg tyčia Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga vakar pasiūlė ES šalims suteikti galimybę pasitraukti iš euro zonos neišstojant iš Bendrijos.
Baimė dėl ES žlugimo
Paryžiaus ir Berlyno planai, nors kol kas, regis, tiktai teoriniai, jau kelia bangas kitose ES šalyse.
„Jeigu Europa bus padalyta, kils naujų nesutarimų. Geopolitine prasme kis ir žemyno žemėlapis.
Tai iš tiesų gali būti Europos, kokią mes sukūrėme, pabaiga”, – „Reuters” teigė vienas ES diplomatas.
„Toks prancūzų ir vokiečių mąstymas mums nėra priimtinas, – pridūrė Nyderlandų pareigūnas. – Norėtume, kad euro zona liktų tokia, kokia yra dabar.”
Vokietija ir Prancūzija oficialiai neigia, kad vyksta konsultacijos dėl ES ateities. Bet bent jau Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, atrodo, tokias kalbas vertina rimtai.
„Pasakysiu aiškiai: suskilusi Bendrija neveiks.
Negali būti taikos ir klestėjimo Šiaurės ar Vakarų Europoje, jeigu nėra taikos ir klestėjimo Pietų ar Rytų Europoje”, – pareiškė J.M.Barroso.
Tiesa, yra ženklų, kad ES jau susiskaldžiusi.
Pavyzdžiui, šią savaitę per euro zonos narių finansų ministrų susitikimą Briuselyje jų kolegos iš euro neįsivedusių šalių demonstratyviai surengė darbo pietus gretimame viešbutyje. („EUobserver”, „Reuters”, „The Economist”, LR)
Prancūzija bando pasinaudoti proga
Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė sutinka, kad sunkumai euro zonoje atitolino jos nares nuo zonai nepriklausančių šalių.
Pasak I.Šimonytės, ES ministrų taryboje ministrai iš euro zonos šalių „santūriai” dalijasi informacija su kolegomis iš šalių, nepriklausančių euro zonai.
„Mes labai priklausomi nuo to, kas vyksta, ir dažnai negalime pasakyti, kad labai jaučiame ar suprantame tai, kas vyksta, – kalbėjo ministrė. – Euro zona daug ką turi padaryti pati, bet tai nereiškia, kad kiti absoliučiai neturi teisės žinoti, kas vykdoma.”
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovo Ramūno Vilpišausko nuomone, kalbos apie dviejų greičių Europą atspindi pirmiausia Prancūzijos ankstesnių laikų ilgesį.
„Prancūzija atsimena tuos laikus, kai Europos ekonominėje bendrijoje buvo kur kas mažiau šalių ir kai Paryžiaus balsas buvo gerokai svarbesnis. Dabar prancūzai tiesiog siekia pasinaudoti proga, nes vienos šalys priklauso euro zonai, o kitos ne”, – „Lietuvos rytui” sakė R.Vilpišauskas.
Anot jo, vis dėlto pokyčiai Bendrijoje sunkiai įmanomi, nes pagal ES sutartį juos turėtų ratifikuoti visos ES šalys.
„Be to, ir pati euro zona nėra tokia jau vienalytė. Joje yra ne tik Prancūzija ar Vokietija, bet ir Suomija ar Airija. O šių šalių pozicijos gali būti skirtingos”, – teigė R.Vilpišauskas.