Į kovą su mafija kyla ir paprasti piliečiai

Programišių grupuotė „Anonymous” jau taikėsi į garsius bankus ir net į JAV centrinę žvalgybos valdybą. Dabar jų dėmesys, regis, nukrypo į Meksikos narkotikų kartelį „Los Zetas”.

Apie tai imta kalbėti spalį, kai tinklalapyje „YouTube” pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti žmogus, ryšintis raudoną kaklaraištį ir užsidėjęs kaukę, o fone ramiu tonu dėstomi įspėjimai „Los Zetas”.

„Padarėte didžiulę klaidą pagrobdami vieną iš mūsų. Paleiskite jį”, – sakoma „Anonymous” pranešime. Tačiau kuris programišių grupės narys Verakruse pateko į narkotikų prekeivių rankas, įraše neatskleidžiama.

Ispaniškai, o vėliau į anglų kalbą išverstoje žinutėje Meksikos mafijai išdėstytos aiškios sąlygos: jeigu tariamas „Anonymous” narys nebus paleistas, internetu bus paviešinti su narkotikų karteliu bendradarbiavusių valdžios pareigūnų, taksi vairuotojų ir žurnalistų vardai.

Programišiai siekia, kad jie būtų suimti.

Tačiau ekspertai nerimauja, kad istorija gali baigtis tik dar didesniu kraujo praliejimu, o pagrindiniai narkotikų mafijos vadai taip ir liks nenubausti.

Pirmiausia paviešinti įtariami „Los Zetas” bendrininkai gali būti nužudyti priešiškų narkotikų kartelių. Pavojuje atsidūrė ir kovoti su mafija nutarę programišiai.

Jie tai žino ir netgi prisipažįsta bijantys, tačiau nutraukti operacijos „Op Cartel” neketina.

Programišiai įsitikinę, kad interneto bendruomenei laikas rimtai pradėti kovoti dėl šalies, kurios žiniasklaida įbauginta, o teisingumo sistemos atstovai dažnai patys susiję su narkotikų kartelių nusikaltimais.

„Manome, kad pats laikas pasakyti „gana”, – teigė programišiai, pasišovę kovoti prieš nepavydėtiną situaciją Meksikoje.

Regis, „Anonymous” iš tiesų turi informacijos apie „Los Zetas” bendrininkus. Vienas programišių aplinkos šaltinis amerikiečių žiniasklaidai atskleidė iš internetu vykusių pokalbių susidaręs įspūdį, kad programišiai turi maždaug 100 „Los Zetas” bendrininkų sąrašą.

Neaišku tik tai, kaip jie gavo šią informaciją ir ar ji teisinga. Juo labiau kad tinkle „Facebook” pasirodžiusioje žinutėje vienas interneto aktyvistas tvirtino, jog yra ženklų, kad Meksikos valdžia žlugdo „Anonymous” operaciją.

Tad jau imta abejoti programišių neva turimų duomenų patikimumu.

Taip pat spėliojama, kada programišiai galėtų paviešinti mafijos bendrininkų sąrašą. Iš pradžių manyta, kad tai galėtų būti lapkričio 5-oji, mat „YouTube” žinutėje rašoma, jog įsimintina bus būtent ši diena.

Kita vertus, programišiai spalio pabaigoje sudavė savo pirmąjį smūgį. Jie įsilaužė į buvusio Tabasko valstijos prokuroro Gustavo Rosario Torreso interneto puslapį ir įdėjo pranešimą, kad šis vyras yra mafijos narys.

Nevaldomo mafijos siautėjimo išvarginti meksikiečiai suskubo internetu reikšti paramą operacijai „Op Cartel”. „Jūs nesusvyruosite ir nepralaimėsite. Sunaikinkite korupciją”, – rašė vienas interneto vartotojas.

„Draugai, būkite atsargūs. Tai ypač pavojinga”, – skubėjo įspėti kitas.

Net tie, kurie neapsisprendė, pritarti ar ne programišių kovai su Meksikos mafija, pripažįsta, kad tai – reikšmingas piliečių sukilimas. Tą patį pabrėžia ir pati „Anonymous” grupė, teigianti, kad nusivylusiems žmonėms reikia padėti.

Tačiau abejonės, ar imtis tolesnių žingsnių, jau drasko pačius programišius.

Anot šaltinių, pranešimai tinkle „Twitter” ir elektroniniai laiškai rodo didėjančią prarają tarp „Anonymous” misijos rėmėjų ir priešininkų. Kai kurie net apskritai ėmė abejoti, ar programišių grupės narys buvo pagrobtas Verakruse.

Bent du operacijos „Op Cartel” programišiai jau pareiškė neviešinsiantys minėtų mafijos bendrininkų sąrašų, nes nenorintys, kad kas nors būtų nužudytas.

Tiesa, kitame interneto dienoraštyje buvo paskelbta, kad operacija „Op Cartel” bus tęsiama, tačiau tie, kurie nėra tinkamai apsaugoti, turi nedelsdami nuo jos atsiriboti.

Po šio pranešimo keletas „Twitter” vartotojų, iki tol aktyviai reiškusių savo mintis apie „Anonymous” operaciją, nutilo.

Į programišių grupuotės grasinimus Meksikos nusikaltėliams reaguojama taip rimtai, kad tarptautinė žvalgybos duomenų analizės ir geopolitinių tyrimų bendrovė STRATFOR apie tai paskelbė savo ataskaitą.

Šioje ataskaitoje netrūksta įspėjimų. Bendrovės analitikai irgi kartoja, kad dėl operacijos „Op Cartel” keršto grėsmė pakibo tiek virš įtariamų „Los Zetas” bendrininkų, tiek ir virš programišių galvų.

„Šio pasaulio informatoriai dažnai randami kabantys ant tilto arba nukirsta galva”, – pabrėžė STRATFOR viceprezidentas Fredas Burtonas.

Be to, Meksikos nusikalstamos grupuotės turi atstovų šalies teisėsaugoje, o ji gali prieiti prie gerų sekimo programų. Tad nukentėti nenorintiems programišiams anonimiškumo internete gali nebepakakti.

„Matėme ataskaitų apie tai, kad „Los Zetas” nurodo savo kompiuterių specialistų komandoms sekti asmenis, dalyvaujančius internetinėje antikartelinėje kampanijoje. Tai rodo, kad grupuotė į kampaniją reaguoja labai rimtai”, – teigiama STRATFOR pranešime.

Netrūksta ir šių žodžių įrodymų. Mažiausiai trys asmenys, kurie, kaip manoma, galėjo internetu išduoti informaciją, neseniai Meksikoje buvo nužudyti. O vėliau grupuotė paskelbė, kad tai – atlygis už įskundimą.

Svarstant, ar neišblės „Anonymous” ryžtas kovoti su „Los Zetas”, prisimenamas jaunos meksikietės Marisol Valles-Garcios atvejis. Dar praėjusiais metais kriminologijos bakalaurė buvo pasiryžusi vadovauti Praksedžio Gvadalupe Gerero miestelio policijai.

Nuo darbo meksikietės neatbaidė net tai, kad Čihuahua valstijoje, kurioje yra minėtas miestelis, susikerta pagrindiniai narkotikų gabenimo keliai. Gaujų susirėmimai tiek tarpusavyje, tiek su policija ir kariais jau kainavo tūkstančius gyvybių.

Pavyzdžiui, prieš M.Valles-Garcią Praksedžio Gvadalupe Gerero policijos vadovo postą užėmęs Juanas Manuelis Carbajalis buvo suvarpytas kulkų tiesiog gatvėje. O jo pirmtakas Martinas Castro Martinezas apskritai dirbo vos keturias dienas.

Tuomet jis buvo pagrobtas, o po kelių dienų policijos nuovada sulaukė siuntinio – jo galvos šaldiklyje.

Iš pradžių darbas M.Valles-Garciai ėjosi neblogai. Tačiau jauna moteris įgijo daug priešų ir praėjusį vasarį sulaukė pirmojo grasinimo. Jų vis daugėjo.

Tad kovo 4 dieną M.Valles-Garcia susodino į visureigį artimuosius ir paspruko į JAV, kuriose yra iki šiol. Meksikietė bijo, kad grįžusi į tėvynę bus nužudyta.

Vis dėlto lašas po lašo ir akmenį pratašo. Tokią patarlę turėtų prisiminti kovojantys su Meksikos mafija. Kad šiuose žodžiuose yra tiesos, savo pavyzdžiu jiems gali įrodyti Sicilijos gyventojai.

2004 metais čia kilo judėjimas „Addio pizzo” („Reketui – sudie”), kurio nariai siekia atsikratyti mafijos gniaužtų vietos ekonomikoje ir politikoje.

Judėjimas sutraukė daugybę žmonių, kurie nesibaimina eiti protestuoti ar viešojoje vietoje dėvėti marškinėlius su užrašu „Addio pizzo”.

Jie taip pat stengiasi padėti verslininkams, kurie prisidėjo prie judėjimo ir ryžosi atsisakyti mokėti duoklę mafijai. Pavyzdžiui, turistų gidai vedžioja savo klientus tik į judėjimo narių kavines ar parduotuves.

Kad „Addio pizzo” populiarėja, byloja ir faktai. Nuo 1996-ųjų iki 2006-ųjų Palermo policija gavo vos keturis pranešimus dėl reketo. O nuo 2007 metų rudens verslininkų pareiškimai ėmė plaukti šimtais.

Gidu dirbantis Edoardo Zaffuto tikina, kad tik keli prie judėjimo prisijungę Sicilijos verslininkai sulaukė keršto. Vienas garsiausių incidentų įvyko 2007-aisiais, kai mafija padegė bendrovės „Guajana” patalpas.

Po šio incidento „Addio pizzo” nariai ir rėmėjai surengė demonstracijas, per kurias darė spaudimą valdžiai. Ji perkėlė bendrovę į kitą vietą, o padegimu buvo apkaltinti du vyrai.

Nors „Addio pizzo” nariai džiaugiasi pasiektais rezultatais, iki visiškos pergalės jiems dar toli. Statistika rodo, kad apie 70 proc. Sicilijos verslininkų vis dar moka mafijai duoklę.

Tačiau „Addio pizzo” judėjimo nariai nenuleidžia rankų.

Šių metų gegužę jie garsiai dalijosi planais pajudėti į žemyninę Italiją – pirmiausia į Kalabrijos ir Neapolio regioną.

„Mūsų yra pernelyg daug”, – įsitikinęs E.Zaffuto, nesibaiminantis koneveikti mafijos net viešosiose Sicilijos vietose. („The New York Times”, BBC, „Guardian”, „Huffington Post”, LR)

Meksikoje yra ne vienas narkotikų kartelis. Grupuotės kovoja dėl pelningų kontrabandos maršrutų, o susirėmimai kainuoja kaskart vis daugiau gyvybių.

Nuo 2006-ųjų, kai Meksikos prezidentas Felipe Calderonas paskelbė karą karteliams, žuvo daugiau nei 40 tūkst. žmonių. Blogiausia situacija šiaurinėse šalies valstijose, esančiose ties siena su JAV.

Nors į kovą su nusikaltėliais buvo mesta net 80 tūkst. policininkų ir karių, aukų tik daugėja. Pavyzdžiui, 2007 metais buvo nužudyta 2,8 tūkst. žmonių, o pernai žuvo net 15,3 tūkst. meksikiečių.

Kovoti su karteliais Meksikai padeda ir JAV. Nuo 2008 metų Vašingtonas Meksikui kasmet skiria po 1,6 mlrd. dolerių.