Klausimas, ar A.B.Breivikas yra pamišėlis, ar tik tokiu apsimeta, Norvegijoje skamba jau nuo pat liepos žudynių.
Iš pradžių norvego padėta bomba Oslo centre pražudė 8 žmones. O po kelių valandų jis užsivilko policininko uniformą ir mažytėje Utiojos saloje iššaudė 69 jaunuolius.
Daugelis iki šiol suglumusių norvegų neslėpdami pasišlykštėjimo A.B.Breiviką vadina pamišusiu maniaku.
Tačiau psichiatrai skelbti tokios diagnozės neskuba. Ypač po gausybės apklausų, per kurias A.B.Breivikas tikslingai vengia leistis į galimų jo nusikaltimo motyvų aptarimą.
Jis tiesiog ramiai ir itin nuodugniai aptaria savo „pasirodymą” Utiojoje. Prokurorų teigimu, A.B.Breivikas „net nenori liautis kalbėti”.
Sieną puošia kilimas
6030-ajame Oslo policijos būstinės kambaryje, kuris yra septintajame pastato aukšte, A.B.Breivikui sudarytos visos sąlygos atsiverti.
Kambaryje aplink nedidelį medinį stalą, ant kurio padėta vandens, pastatyti du minkšti šviesiai mėlyni foteliai. Vienas – tardytojui, kitas – A.B.Breivikui.
Čia taip pat nuolatos palaikoma lygiai 20 laipsnių temperatūra, o termostatu reguliuojama drėgmė.
Foteliai pastatyti nevisiškai vienas prieš kitą – siekiama, kad A.B.Breivikas nežiūrėtų tiesiai į akis tardytojui.
„Nenorime jokio priešiškumo. Kambaryje sukurtas jaukumo įspūdis – ant sienos kabo kilimas, o veidrodį, už kurio slepiasi tardymą stebintys pareigūnai, puošia užuolaidos”, – teigia policijos psichologas Asbjornas Rachlew.
Nerodo jokių emocijų
Tardymų kambaryje A.B.Breivikas jau praleido maždaug 100 valandų. Tiek truko 14 iki šiol surengtų jo apklausų.
Dėl norvego nenumaldomo noro kalbėti kai kurie tardymai užtruko net 10 valandų.
A.B.Breiviko atsakymai į klausimus apie bombos sprogdinimą Oslo centre ir šaltakraujiškas žudynes Utiojoje surašyti į net 430 puslapių protokolą.
„Siekiame, kad jis mums papasakotų, ką, kaip ir kodėl darė”, – tvirtina A.Rachlew.
Tai, kas išgirstama iš A.B.Breiviko per apklausas, įslaptinta ir iš dalies bus paviešinta tiktai kitąmet, kai turėtų prasidėti bylos nagrinėjimas teisme.
Bet pasaulį domina ir tai, kaip tardomas elgiasi žudikas. Ar su šypsena veide, ar išsigandęs? O gal prislėgtas sąžinės?
Nieko panašaus. Kaip ir vykdydamas nusikaltimus, A.B.Breivikas per apklausas elgiasi šaltakraujiškai ir metodiškai.
Jis ramiai vieną po kitos prisimena savo aukas ir vengia kalbėti apie savo poelgio priežastis.
Atveža mėsainių iš užkandinės
Tyrėjams reikia visapusiško A.B.Breiviko ir jo nusikaltimų paveikslo. Ne vien dėl bylos – skerdynių Utiojos saloje aukų artimieji pareiškė pageidavimą, kad žudikas papasakotų, kaip jis nušovė jų vaikus, kur jie slėpėsi, ar ilgai kentėjo.
„A.B.Breiviko klausiame įvairiausių smulkmenų. Iš lėto aptariame kiekvieno nušautojo likimą”, – teigia A.Rachlew.
Teisininkas Christianas Hatlo, kuris vienintelis drauge su A.Rachlew turi leidimą aptarti A.B.Breiviko apklausų turinį su kitais žmonėmis, net suglumęs priduria: „Mums patiems labai neįprasta, kad jis su policija itin noriai bendradarbiauja. Tarsi ir turėtume būti juo patenkinti.”
Ch.Hatlo patikėta suformuluoti kaltinamąjį aktą. Kaip ir psichologas A.Rachlew, jis stebi visus A.B.Breiviko susitikimus su tardytojais.
„Normalūs, jei galima taip sakyti, žudikai nekalbėtų, – tvirtina teisininkas. – O A.B.Breivikas kalba ištisas valandas. Mus tai vargina.”
Žudikas pats skatina tardytojus pateikti jam kuo daugiau klausimų. Apklausa trumpam nutraukiama tik tuomet, kai A.B.Breivikas užsimano užsirūkyti ar suvalgyti mėsainį, kuris jam atvežamas iš mėgstamiausios jo užkandinės.
Abejones išsklaidė muzika
Anot Ch.Hatlo, A.B.Breivikas apklausiamas kantriai ir smulkiai aiškina, kaip jis Utiojoje išvydo vieną ar kitą mergaitę ar berniuką, išviliojo juos iš slėptuvių ir nušovė.
„Jis teigia pasigailėjęs mažiausių vaikų ir taikęsis į paauglius. Neva jaunesnieji dar nebuvo sugadinti Norvegijos leiboristų partijos, kurios lyderius jis vadina kultūriniais marksistais, propagandos”, – sako teisininkas.
Be to, A.B.Breivikas visą laiką prašo, kad jo pasakojimai būtų ir įrašinėjami, ir užrašomi stenografuotojų.
„Trumpiau tariant, nenuostabu, jog jis taip stengėsi, kad jo nenušautų į Utioją atvykusi policija. Dabar A.B.Breiviką galima laikyti rečiausiu gyvūnu zoologijos sode.
Panašūs žudikai dažniausiai pasirenka savižudybę, bet tik ne jis”, – purto galvą Ch.Hatlo.
A.B.Breivikas tardytojams atskleidė, kad jam buvo nelengva nušauti pirmąsias keturias aukas Utiojoje.
Bet tuomet jo ausyse suskambo „Lux Aeterna” (išvertus iš lotynų k. – „Amžinoji liepsna”) – kūrinys iš filmo „Žiedų valdovas” („Lord of the Rings”). Muzika jį vėl įkvėpė.
Be to, žudikas buvo pavartojęs amfetamino ir „persijungęs į autopilotą”.
Tyrėjams pasakoja apie karą
Vis dėlto stipriausia A.B.Breiviką į priekį vedusi jėga buvo jo įsitikinimai. Norvegas tardytojams vėl aiškina dalyvaujantis 60 metų trunkančiame Europos ir Norvegijos kare prieš žmonijos ištvirkimą.
„Vieną dieną absoliučiai visi norvegai man tik padėkos”, – tokius žodžius, anot tyrėjų, gana dažnai kartoja A.B.Breivikas.
Tiek Ch.Hatlo, tiek A.Rachlew tvirtina suprantantys, kad tokie žudiko aiškinimai yra gryna beprotystė. Jie suvokia, su kokiu išraiškingu blogio įsikūnijimu susidūrė.
„Mes net klausiame savęs, ar tą profesiją pasirinkome. Jis toks patenkintas, nerodo jokių emocijų, jokios atgailos. Jo surengtos žudynės jam – tarsi pasakojimas, tarsi į istoriją sudėti žodžiai”, – teigia Ch.Hatlo.
Advokatas gilinasi į vaikystę
Dar sunkiau Geirui Lippestadui. A.B.Breivikas suimtas pareiškė norintis, kad jį teisme gintų būtent šis Oslo advokatas.
G.Lippestadas, priklausantis Leiboristų partijai, teigia ir taip sunkiai apsisprendęs, ar ginti žudiką. O po trijų mėnesių jo darbas tik pasunkėjo.
„Turiu jį ginti, nes jis – mano klientas. Tačiau kartu, būdamas žmogus, jaučiu norą nuo jo kaip įmanoma labiau atsiriboti, – aiškina advokatas. – Bet kokiu atveju A.B.Breiviką labai sunku perprasti. Dalykai, apie kuriuos jis kalba, man tiesiog nesuvokiami.”
Norėdamas ir geriau pažinti klientą, ir priartėti prie atsakymo į klausimą, kodėl jis įvykdė tokius baisius nusikaltimus, G.Lippestadas ėmė gilintis į ankstyvą jo vaikystę.
Norvegijos spaudai teisininkas jau pareiškė: „Ji buvo įvairi, bet tikrai ne normali.”
Advokatas tikina, jog tai nėra būsima gynybos strategija. Esą ženklų, kad A.B.Breivikas bręsdamas patyrė nemažai sukrėtimų, apstu.
Pavyzdžiui, kai būsimasis žudikas buvo vos 4 metų, išsiskyrė jo tėvai, jau anksčiau negyvenę kartu. Prasidėjus teisinei kovai dėl vaiko globos, įsikišo vaikų teisių apsaugos tarnyba.
„Tarnybos pareigūnai jau tada atkreipė dėmesį į aplinką, kurioje augo A.B.Breivikas, ir kreipėsi į psichologą prašydami su juo pabendrauti”, – teigia G.Lippestadas.
Psichologas A.B.Breiviką priėmė du kartus. Ir dviejose ataskaitose pakartojo tą patį – kad vaiko psichikos sveikata yra emociškai sužalota.
Neigia brendimo problemas
Tiesa, kaip tvirtina Ch.Hatlo, A.B.Breivikas tardytojams nuolat aiškina, kad jo vaikystė buvo visiškai normali.
Vadinamajame manifeste, kurį prieš žudynes paskelbė internete, norvegas pabrėžia, kad augdamas neturėjo neigiamų potyrių.
„Tiesa, kiek nesutariau su motina, kuri buvo nuosaiki feministė. Nepritariu superliberaliam, matriarchatiniam auklėjimui”, – manifeste rašė A.B.Breivikas.
Bet monstru tapęs vyras net keliskart pakartojo: „Tikriausiai galėčiau pasakyti, kad turėjau net per daug laisvės.
Tiesiog buvau vienas iš tų privilegijuotų vaikų, augusių turtinguose Oslo vakaruose.”
Vis dėlto kai kurie A.B.Breiviko apklausas stebintys psichologai linkę daryti išvadą, kad žudikas tik specialiai bando sukurti tvarkingo, įprasto savo brendimo įspūdį.
Esą taip jis stengiasi savo išpuolius pavaizduoti kaip kruopščiai parengtą ir apgalvotą ataką prieš europietiškas, krikščioniškas vertybes.
Manifeste teisino būsimas atakas
Kelios valandos iki liepos 22-osios išpuolių Osle ir Utiojos saloje A.B.Breivikas internete paskelbė vadinamąjį savo manifestą.
1,5 tūkst. puslapių tekste, pavadintame „2083 m. Europos nepriklausomybės deklaracija”, norvegas išsamiai apibūdino savo pasaulėžiūrą, kuri iš esmės pasireiškė neapykanta musulmonams ir „kultūriniam marksizmui”.
A.B.Breivikas manifeste smerkia Europos daugiakultūriškumą ir aukština Japoniją bei Pietų Korėją – žudiko teigimu, dvi konservatyvias ir imigrantų bei pabėgėlių neįsileidžiančias pavyzdines valstybes.
A.B.Breivikui pro akis nepraslydo pašalinto Lietuvos prezidento Rolando Pakso partija „Tvarka ir teisingumas”. Šią partiją jis įvardijo tarp dėmesio vertų Rytų Europos nacionalistinių partijų.
Norvegas teigia esąs įsitikinęs, kad būtent 2083 metais baigsis Europos pilietinis karas, kuris, anot jo, yra neišvengiamas. Karas esą turėtų prasidėti 2030-aisiais.
Be to, padrikame, bet sklandžia anglų kalba surašytame dokumente nuosekliai apibūdinama, kaip dvejus metus buvo ruošiamasi atakoms. A.B.Breivikas rašo, kad ūkininkauti ėmėsi tik todėl, kad galėtų prisidengti, jei būtų sulaikytas dėl sprogmenims gaminti naudojamų trąšų pirkimo.
A.B.Breivikas manifeste save apibūdina kaip „optimistišką, pragmatišką, ambicingą, kūrybingą darbštuolį”. Kaip vieną savo hobių žudikas nurodo keliones. Į šalių, kuriose jis yra apsilankęs, sąrašą įtraukta ir Lietuva.