Kas turėjo įvykti, kad teisinis ruso piloto ginčas Tadžikistane virstų rimtu tarptautiniu skandalu, kurio įkaitais tapo tūkstančiai žmonių? Vieniems gresia iškraustymas, kitiems – chaosas gatvėse.
„Ginsime savo piliečių interesus visur ir visada”, – taip jau ne vienus metus mėgsta muštis į krūtinę Kremliaus vadovai. Atėjo metas vykdyti pažadus. Tad ką sugalvojo Rusija?
Kaip jau tapo įprasta, ginti savo piliečių interesus Maskva ėmėsi kerštu. Šįsyk – tadžikams.
Tūkstančiams jų, gyvenantiems ir dirbantiems Maskvoje, teks kraustytis atgal į gimtinę. Būtent toks yra Rusijos atsakymas į kaltinamąjį nuosprendį, paskelbtą Dušanbėje rusų lakūnui, kaltinamam kontrabanda.
Kerštą pajus darbininkai
Nuo rudens pradžios Kutuzovo prospekte esantys namai buvo tapę bendrabučiais atvykėliams iš Tadžikistano. Tadžikai dirbo vietos gyvenamųjų namų valdyboje kiemsargiais, šaltkalviais, santechnikais.
Jiems priekaištų niekas neturėjo: gyveno tyliai, dirbo kruopščiai. Bet neseniai tadžikams buvo pareikšta, kad darbo sutartys su jais nutraukiamos, ir liepta nedelsiant vykti į savo priregistravimo vietą – Tadžikistaną.
Oficialiai dėl to, kad dirba ir gyvena nelegaliai, nors tikrosios priežasties niekas nė nemėgina slėpti: tai kerštas už nuosprendį rusų pilotui Vladimirui Sadovničiui.
Jį ir dar vieną Estijos pilietį Aleksejų Rudenką Kurgan Tiubės miesto teismas nuteisė 8,5 metų laisvės atėmimo bausme už kontrabandą.
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas kaipmat paliepė Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijoms parengti atsakomuosius veiksmus – „tiek simetrinius, tiek asimetrinius”. Todėl, kad „šios bylos sprendimas kelia daug klausimų”.
Lakūnai – tik įkaitai?
Nuosprendis išties stebėtinas. V.Sadovničius ir A.Rudenka šių metų kovą grįždami iš Afganistano sostinės Kabulo į Rusiją dviem lėktuvais An-72 turėjo nutūpti Kurgan Tiubės oro uoste pasipildyti degalų.
Bet skrisdami jie gavo pranešimą, kad leidimo nutūpti Dušanbė jiems neduoda.
Degalai artėjo į pabaigą ir, vadovaudamiesi oro erdvės kodeksu, lakūnai priėmė sprendimą dėl priverstinio leidimosi Kurgan Tiubėje.
Bet lėktuvui nusileidus abu jo pilotai buvo areštuoti, o po dviejų mėnesių jiems buvo pateiktas kaltinimas dėl neteisėto patekimo į Tadžikistano teritoriją ir kontrabandos.
Kontrabanda įvardytas pusiau išardytas lėktuvo variklis, buvęs viename lėktuvų, – jis buvo naudojamas atsarginėms dalims. Beje, lakūnai buvo apkaltinti, kad „kontrabandą” gabeno ne į Tadžikistaną, o į Rusiją. Tai reiškia, jog Dušanbė valdžia neva gynė rusų interesus.
Tikroji priežastis, anot šaltinių Maskvoje, paprastesnė. Esą prieš keletą metų Rusijoje už narkotikų laikymą ir pardavimą buvo sulaikyti aukštų tadžikų valdininkų vaikai. Iš pradžių jie buvo nuteisti 12 metų, bet po prezidento amnestijos laiką sutrumpino dvejais metais.
Tuomet Dušanbė pasiūlė išspręsti klausimą „draugiškai” ir atiduoti jų atžalas. Žinoma, ne už ačiū. Tačiau rusai tokiam sandėriui nepritarė. Dabar sąskaitos veikiausiai suvedamos kitokiu būdu: suimami lakūnai ir tikimasi, kad Maskva pasiūlys apsikeisti kaliniais.
Kodėl atsibudo tik dabar?
Įdomu tai, kad Rusijos pozicija yra keista, mat Maskvos daugiau negu pusę metų nedomino rusų piloto likimas.
„Kur buvo Rusijos diplomatai nuo kovo, kai lakūnai buvo suimti Tadžikistane, iki spalio vidurio, kai prasidėjo jų teismo procesas?” – klausė Tadžikistano strateginių tyrimų centro vadovas Suchrobas Šaripovas.
Rusų diplomatija atsibudo tik tada, kai apie pilotų likimą pranešė laikraštis „Komersant”.
Po to opozicinėse Kremliui žiniasklaidos priemonėse ir rusų interneto portaluose pasipylė klausimai: kodėl valdžia susirūpinusi JAV teisiamo tarptautinio prekiautojo ginklais Viktoro Buto likimu, bet nekreipia dėmesio į savivalę, kurią patiria niekuo nekaltas rusų lakūnas?
Jau pasidavė spaudimui
Rusijos vidaus reikalų ministerija tokių klausimų apsimetė neišgirdusi ir ėmė atvirai bauginti, kad dabar bus panaudotos „visos priemonės”.
„Gal kol kas neduosime įsakymo 201-ajai divizijai”, – karčiai šmaikštavo vienas VRM pareigūnas, turėdamas omeny Rusijos karinį dalinį, kuris dar nuo Sovietų Sąjungos laikų įsikūręs Dušanbėje.
Tačiau ekspertai mano, kad Maskva turi nemažai priemonių spausti tadžikus.
Pavyzdžiui, galima padidinti muitus į Tadžikistaną tiekiamiems naftos produktams, pareikalauti išieškoti skolas už elektros energiją.
Valstybės Dūma jau net rengiasi posėdžiui, per kurį bus pasiūlyta įvesti vizų režimą į Rusijos Federaciją atvykstantiems Tadžikistano piliečiams.
Be to, norima uždrausti ir piniginius pervedimus į Tadžikistaną – taip išvykę svetur dirbti tadžikai maitina visą šalį. Teigiama, kad jų pinigų pervedimai valiuta siekia 2–6 mlrd. dolerių, o visas Tadžikistano biudžetas sudaro 3,8 milijardo dolerių.
Taip pat norima nepasigailėti ir Tadžikistano lyderių bei elito – jų sąskaitas Rusijos bankuose siūloma įšaldyti. Tokio milžiniško spaudimo Dušanbė, regis, neatlaikė.
Vakar į pilotų bylą pažadėjo įsikišti pats Tadžikistano prezidentas Emomalis Rahmonas.
Manoma, kad Maskvą jau seniai savo nenuoseklia užsienio politika erzinantis valstybės vadovas pilotams suteiks amnestiją arba kaltinimus nuteistiesiems panaikins apeliacinis teismas.
Kentės ir maskviečiai
O kol kas už elito išdaigas moka ne tik rusų ir estų pilotai.
Mat Kremlius jau ėmėsi įgyvendinti vieną priemonę – prasidėjo tadžikų vijimas iš Rusijos. Vien Maskvoje jų dirba per 100 tūkstančių.
Mažiausiai pusė milijono Rusijoje dirbančių tadžikų artimiausiu metu gali būti deportuoti ir likti be duonos kąsnio. Atsisakiusiems palikti šalį gali baigtis dar liūdniau – siaubą atvykėliams keliantys Rusijos nacionalistai baugina susidorojimu.
Lyg to būtų negana, bėdos laukia ir paprastų maskviečių, mat jau daugiau nei trejus metus Rusijos sostinės švara rūpinasi būtent darbininkai iš Tadžikistano. Baiminamasi, kad kai neliks tadžikų, Maskva apaugs purvu.