„Yra visuotinis susitarimas dėl valstybės reformų, socialinių
ekonominių klausimų ir vyriausybės platformos“, - žurnalistams
sakė deryboms artimas šaltinis.
E.Di Rupo iš derybų išėjo šypsodamasis, tačiau atsisakė ką
nors komentuoti. Ilgose derybose dalyvavo šešios skirtingų
politinių pakraipų politinės partijos, kurias dar skaldo ir
didėjantis atotrūkis tarp olandiškai ir prancūziškai kalbančių
Belgijos bendruomenių.
Minėtas šaltinis sakė, kad daugiau detalių apie 180 puslapių
vyriausybės platformą bus paskelbta ketvirtadienį, o ministrų
kabineto sudėtis turėtų paaiškėti savaitgalį. Naujoji
vyriausybė turi būti prisaikdintą kitą savaitę,
60 metų E.Di Rupo būtų pirmasis po trijų dešimtmečių
Belgijos premjeras frankofonas ir vienas iš nedaugelio centro
kairiųjų balsų Europos Sąjungoje (ES), kurioje dominuoja
konservatorių lyderiai.
E.Di Rupo taip pat būtų pirmasis nuo 1974 metų socialistas, tapęs 10,5 mln. gyventojų turinčios Belgijos premjeru.
Euro zonoje kaip gaisrui plintant skolų krizei, politikai pajuto
būtinybę skubiai spręsti problemas ir atidėjo į šalį savo
ginčus. Praėjusią savaitę Belgijos skolinimosi kaštai smarkiai
padidėjo, o „Standard & Poor's“ sumažino jos kreditų reitingą.
Šis sumažinimas sukrėtė politikus ir privertė juos praėjusį
savaitgalį susitarti dėl griežto biudžeto, kurį siekiama
subalansuoti iki 2015 metų. Taip buvo pašalinta paskutinė rimta
kliūtis susitarimui dėl vyriausybės.
Trijų iš olandiškai kalbančios šalies šiaurės ir trijų iš
prancūziškai kalbančios Valonijos partijų derybos anksčiau strigo
nesutariant dėl to, kiek mažinti socialinio aprūpinimo išlaidas ir
apmokestinti turtinguosius.
Tačiau derybose ir koalicijoje nedalyvauja didžiausia Belgijos
partija - flamandų separatistų N-VA, kuriai vadovauja Bartas De
Weveris.
Belgijos politinė aklavietė, kuri buvo viso pasaulio rekordas,
vertė nuogąstauti, kad šalis chaotiškai suskils, atskirdama
turtingesnius flamandus, sudarančius 60 proc. visų gyventojų, nuo
prancūzakalbės bendruomenės pietuose.
Nuo 2010 metų balandžio, kai nepajėgusi išspręsti
įsisenėjusių kalbinių Flandrijos ir Valonijos nesutarimų
atsistatydino praėjusi vyriausybė, Belgijai vadovavo laikinoji
administracija.
2010 metų birželį įvykę rinkimai neišsprendė problemų, nes
Flandrijoje triumfavo nepriklausomybę remianti N-VA, kuri vėliau
pareikalavo radikalaus valdžios įgaliojimų perdavimo šiam
regionui.
Karalius Albertas II paskyrė virtinę tarpininkų, kurie bandė
ieškoti išeičių iš aklavietės, bet persilaužimas buvo pasiektas
tik tada, kai B.De Weverio partija rugpjūtį buvo pašalinta iš
derybų.
Tai sudarė sąlygas spalį sudarytam istoriniam susitarimui
perleisti daugiau įgaliojimų regionams.