Po pralaimėtų 2003 metais parlamento rinkimų 2008-aisiais
atsisakęs partijos pirmininko pareigų, jis ketina pasinaudoti šansu
ir grįžti į politiką, net jeigu tektų tapti vietinio parlamento
nariu.
Dabar „Jabloko“ kandidatų sąraše pirmuoju įrašytas
G.Javlinskis tikisi, kad žmonės tik dėl šventos ramybės
sociologams sako ketiną palaikyti V.Putino partiją.
„Reitingai neturi reikšmės, nes žmonės atsako ne tai, ką
galvoja. O jeigu per balsavimą jie pasuks į kitą pusę, juk vis tik
slaptas balsavimas. Taip gali būti, bet gali ir nebūti. Politikas
privalo pamėginti tai ir kas kartą siūlyti alternatyvą“, - sakė
G.Javlinskis interviu agentūrai „Reuters“.
Pasipiktinimas, kuriuo rusakalbis interneto segmentas kritikuoja
V.Putiną, G.Javlinskiui atrodo tik nusivylimo valdžia pradžia.
„Nuovargio esama. Tai akivaizdu. Jis didėja“, - įsitikinęs
G.Javlinskis, kiekvieną žodį palydėdamas skambiu smūgiu pirštais
į stalą.
„(Padėtis) keičiasi, tiesa, keičiasi. Bet dar ne tiek, kad jau
būtų viskas. Bet procesas prasideda. Todėl dabar labai svarbus
momentas - dalyvauti šiuose rinkimuose“, - sakė jis.
Rusijos parlamentas, atsisveikinęs su vykdomosios valdžios
nepriklausomybe V.Putino valdymo metais, apsieina be liberalių
partijų nuo 2003-iųjų metų, kai demokratai pirmą kartą nuo
dešimtojo dešimtmečio pradžios neįveikė barjero. Per praėjusius
rinkimus, jie pelnė dar mažiau balsų; tada viena iš dviejų
liberalių partijų išnyko, o „Jabloko“ tęsė veiklą be
G.Javlinskio.
Likus metams iki dabartinių rinkimų, Rusijos piliečių
simpatijos valdančiajai „Vieningajai Rusijai“, kontroliuojančiai du
trečdalius Valstybės dūmos, ėmė mažėti kartu su populiarumu, o
likus mažiau kaip mėnesiui iki rinkimų, V.Putinas, kurį palaiko
daugiau kaip pusė piliečių, buvo minios nušvilptas. Tiesa, premjero
atstovas Dmitrijus Peskovas mano, jog švilpimas buvo taikomas ne
V.Putinui.
Jeigu Valstybės dūmos rinkimuose „Jabloko“ neįveiks penkių
procentų barjero, G.Javlinskis ketina siekti deputato vietos Sankt
Peterburgo parlamente, kurio rinkimai vyks taip pat gruodžio 4
dieną. „Jabloko“ reitingas šiaurinėje sostinėje tradiciškai būna
aukštas. Tačiau Sankt Peterburgo įstatymų leidybos asamblėjoje
„Jabloko“ frakcijos nėra, nes ją po praėjusių rinkimų nušalino
rinkimų komisija.
Du kartus buvęs kandidatu į prezidentus G.Javlinskis ketina šio
posto siekti dar kartą; dėl to nebelieka vilties tartis su kitomis
demokratinėmis jėgomis dėl bendro kandidato.
Modernizacija – tai ne „iPhone“
V.Putino ir jo partijos populiarumo mažėjimas gali sukelti rimtų
pasekmių Rusijai, perspėja G.Javlinskis.
Jo nuomone, premjero grįžimas į Kremlių neišvengiamas, nes jo
sukurta „valdžios vertikalė“ negali veikti be savo sumanytojo.
Tačiau tokiu atveju V.Putinas veikiausiai neišsilaikytų prezidento
poste dar 12 metų, nors tai leistų šalies konstitucija, nes
žmonės nuo jo nusigręžtų anksčiau, o valstybėje gali įvykti
negrįžtamų pokyčių, teigia „Jabloko“ vadovas.
„Galbūt įvyks skilimas. Galbūt tai bus susiję su Kinija...
Rusijai pats baisiausias skilimas - žmonių galvose“, - sakė
G.Javlinskis.
Jis pridūrė, kad V.Putinas nepajėgus imtis inicijuoti
pokyčius, nes Rusiją valdo kaip „vadybininkas“, nors valstybė ir
visuomenė - ne bendrovė, o „kai kas daugiau“.
„Tai žmogus, kuris netiki demokratija, netiki laisve. Jis tiki
tik autoritariniais šalies valdymo metodais“, - aiškino politikas.
Rusijos prezidentui atsisakius kandidatuoti antrai kadencijai ir
tokiu būdu užleidžiant vietą V.Putinui, apžvalgininkai ir
visuomenės veikėjai pradėjo lyginti dabartinį premjerą su
Sovietų Sąjungos lyderiu Leonidu Brežnevu, kuris savo šaliai
vadovavo iki pat mirties. Tuo tarpu V.Putino atstovas spaudai
Dmitrijus Peskovas replikavo žurnalistams, kad L.Brežnevo valdyme
buvo daug teigiamų dalykų.
Atėjęs į valdžią D.Medvedevas paskelbė laikysiantis savo
prioritetu šalies modernizaciją, o tuojau po sprendimo atlikti
rokiruotę su V.Putinu pareiškė, kad ši užduotis yra premjero
prerogatyva.
D.Medvedevas ne kartą yra demonstravęs didelį susidomėjimą
technikos naujovėmis, taip pat buvo vienas iš inicijavusių Skolkovo
šiuolaikinių technologijų centro projektą, kuris turėtų tapti
Silicio slėnio atitikmeniu.
Tačiau G.Javlinskio nuomone, Rusijai visų pirma reikalinga
politinė modernizacija, kuri įtvirtintų valdžių atskyrimą,
teismų nepriklausomybę ir atkurtų parlamento savarankiškumą.
„Modernizacija... tai ne Skolkovas ir ne (išmanusis telefonas)
„iPhone“, - sakė jis.
„Jabloko“ lyderis viliasi, kad Rusijoje įvyks netikėtas
posūkis, panašus į Ukrainoje įvykusią Oranžinę revoliuciją.
„Juk aš gimiau Ukrainoje ir mačiau, kaip ten vyko rinkimai 2004
metais. Jeigu (tų metų) rugsėjį manęs kas nors būtų paklausęs,
ar tikiu, kad gruodį milijonai žmonių išeis į Kijevo (pagrindinę
gatvę) Chreščatiką ir gyvens ten palapinėse..., būčiau
atsakęs, jog tai neįmanoma, tačiau tai įvyko“, - aiškino jis.
Tačiau G.Javlinskis teigia nekviečiantis žmonių sukilti.
„Mano uždavinys - susieti tai, kas parašyta konstitucijoje, su
tuo, kas vyksta iš tikrųjų, tačiau be revoliucijos ir maišto“, -
sakė jis.
Tačiau „Jabloko“ yra patyrusi aukų: prie įėjimo į partijos
būstinę kabo portretai keturių žmonių, kuriuos bendražygiai
laiko žuvusiais dėl politinės veiklos. Paties G.Javlinskio sūnus
buvo pagrobtas 1994 metais, o nusikaltėlių, nupjovusių jaunuoliui
tris rankos pirštus, taip ir nerado.
„Žmonės, kurie rimtai užsiima politika Rusijoje, už tai moka
labai brangiai“, - komentavo jis.