Nors vienas prancūzų diplomatas sakė, kad toks žingsnis būtų
laikinas, jis pabrėžia, kokia rimta yra besivystanti Irano ir
Vakarų šalių santykių krizė, kurią sustiprino sugriežtintos
sankcijos dėl prieštaringai vertinamos Teherano branduolinės
programos.
Didžioji Britanija jau evakavo visus savo darbuotojus iš
ambasados Teherane, kuri buvo nusiaubta antradienį, taip pat nurodė
uždaryti Irano ambasadą Londone.
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį paskelbė naujas sankcijas
Iranui ir perspėjo, jog dėl išpuolio prieš ambasadą šiitiška
respublika gali sulaukti papildomos bausmės.
Tuo tarpu JAV Kongresas planuoja priimti įstatymą, nukreiptą
prieš Irano centrinį banką.
Politinę įtampą taip pat didina prielaida, kad Izraelis ketina
smogti Irano branduolinėms įmonėms, netgi nebūtinai užsitikrinęs
JAV palaikymą.
Paryžiaus sprendimas sumažinti savo diplomatinį kontingentą
Irane buvo priimtas po to, kai Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų
ir Italijos ambasadoriai buvo iškviesti į savo šalis konsultacijų
dėl atakos prieš britų ambasadą.
Tikėtina, kad Paryžius atšauks daugiau nei pusę Prancūzijos
ambasados diplomatų, kurių Teherane dirba apie 30. Taip pat būtų
evakuoti jų šeimų nariai ir visi pagalbiniai darbuotojai, rodo
naujienų agentūros AFP gauta informacija.
Šeštadienį vienas aukšto rango pareigūnas mėgino atriboti
Irano režimą nuo šimtų jį palaikančių protestuotojų, kurie
įsiveržė į Didžiosios Britanijos ambasadą ir kitą diplomatinį
biurą.
„Neabejotina, kad D.Britanija yra viena iš seniausių Irano
priešų..., tačiau jauni revoliucionieriai neturėtų peržengti
įstatymų ribų, - naujienų agentūra IRNA citavo didžiojo ajatolos
Nasero Makaremo Shirazi pranešimą. -
Patariu jiems nesiimti veiksmų be aukščiausiojo lyderio ir
pareigūnų leidimo.“
N.M.Shirazi griežtai atmetė D.Britanijos pareigūnų pareiškimus,
kad ambasada buvo užpulta su tyliu valdžios pritarimu arba jai
nusprendus į šį incidentą pažiūrėti pro pirštus.
Irano URM pareiškė, jog „apgailestauja“ dėl šio išpuolio.
Tačiau parlamento pirmininkas Ali Larijani
teisino šį incidentą kaip suprantamą ir teisėtą atsaką į
Jungtinės Karalystės „dominavimo politiką“.