Tačiau kartu Rusijos politologai pažymi, kad sekmadienį
vykstantys Dūmos rinkimai gali būti paskutiniai prieš šios šalies
politinę sistemą apimant dideliems pokyčiams.
Carnegie centro ekspertas Nikolajus Petrovas BNS sakė, kad
Rusijos įstatymai suteikia labai ribotas galimybes registruoti
partijas ir dalyvauti rinkimuose. Pasak jo, per pastaruosius kelis
metus Rusijoje nebuvo įregistruota nė viena nauja politinė partija,
todėl visos įregistruotos yra vienu ar kitu būdu lojalios
valdančiajam režimui. Jos, išskyrus „Vieningąją Rusiją“, anot
N.Petrovo, yra vadinamoji sisteminė opozicija.
„Be tiesioginės Kremliaus pagalbos įregistruoti partiją pagal
visus reikalavimus beveik neįmanoma“, - telefonu iš Maskvos sakė
ekspertas.
N.Petrovo teigimu, partijomis pasitiki apie 5-6 proc. Rusijos
gyventojų, tačiau jis pabrėžė, kad premjero Vladimiro Putino
vadovaujama „Vieningoji Rusija“ yra „kažkas kito“, ir rusai į ją
žvelgia ne kaip į partinių funkcionierių sambūrį, o kaip į
tiesioginę valdžios atstovybę.
„Kas liečia pačius rinkimus, t.y. septynias prie jų prileistas
politinių partijas, tai čia irgi negali būti teisingos ir lygios
kovos, kadangi viena partija vadina save valdžios partija ir pilnu
pajėgumu naudoja visus valdžios kontroliuojamus administracinius
išteklius. Kitos partijos gali rungtis dėl joms paliekamo, tarkime,
trečdalio rinkėjų balsų. Žinoma, čia nėra jokios lygybės“, -
sakė politologas.
„Bet didžiausia problema tame, kad rinkimai tokiomis sąlygomis
yra tam tikras politinio šou variantas todėl, kad jokia iš
dalyvaujančių partijų negali žadėti ir pildyti savo pažadų.
Todėl, kad netgi patekus į Valstybės Dūmą jos, įskaitant ir
„Vieningąją Rusiją“, negalės išpildyti nė vieno iš savo
pažadų, jei vykdomoji valdžia nenorės daryti to, ką žada
partija“, - pasakojo N.Petrovas.
Jis sakė, kad dėl krizės ir ekonominės stagnacijos žmonių
susierzinimas auga ir valdžios atžvilgiu. Tačiau, pasak eksperto,
Rusijoje valdžios partija „gali vadintis įvairiai ir jei valdžiai
pasirodys, kad „Vieningoji Rusija“ sukompromitavo, kituose rinkimuose
lengvai galime pamatyti kokį nors kitą pavadinimą“.
„Tačiau jos esmė nuo to nepasikeis. „Vieningoji Rusija“ nėra
ideologinė partija, tai tik tam tikras rinkiminis administracinės
sistemos matmuo. Neatsitiktinai beveik visi gubernatoriai ar regionų
vadovai yra „Vieningosios Rusijos“ nariai, dauguma jų yra pirmi
partijos rinkimų sąrašuose savo regionuose, neatsitiktinai
prezidentas yra pirmasis sąrašo atstovas, o premjeras yra partijos
lyderis“, - kalbėjo N.Petrovas.
Anot jo, sociologinių apklausų duomenimis, už „Vieningąją
Rusiją“ rinkimuose turėtų balsuoti 55-57 proc. Rusijos rinkėjų,
iki 20 proc. balsų prognozuojama Komunistų partijai, o po 10-12
proc. balsų turėtų atitekti Vladimiro Žirinovskio
liberaldemokratams bei partijai „Teisingoji Rusija“.
N.Petrovas pažymėjo, kad V.Putinas, kurio reitingai taip pat po
truputį krenta, nėra suinteresuotas itin geru „Vieningosios Rusijos“
pasirodymu rinkimuose. Toks Rusijos premjero požiūris, politologo
teigimu, yra susijęs su jo ketinimais dalyvauti kovą vyksiančiuose
Rusijos prezidento rinkimuose.
„Jį visiškai tenkina tie rezultatai, kuriuos rodo visuomenės
apklausos, - 55-57 procentų lygis. O po trijų mėnesių, jis manau
parodys, kad jo asmeninis rezultatas yra žymiai geresnis negu
partijos“, - svarstė ekspertas.
Kartu Carnegie centro atstovas pabrėžė, kad tikriausiai „dabar
Rusijoje paskutinį kartą stebime rinkimus, kuriuose dalyvauja
senieji dalyviai, partijų lyderiai ir tos pačios partijos“. Jo
nuomone, vaizdas per kitus Rusijos parlamento rinkimus bus visiškai
kitas. Po vienerių-dvejų metų, anot politologo, Rusijos politinėje
sistemoje prasidės pokyčiai.
„Dabar mes turime tokią archaišką, itin primityvią politinę
sistemą, kuri buvo pastatyta prieš keletą metų, kai Rusija turėjo
daugybę pinigų ir atrodė, kad, jei yra pinigų, tai nieko daugiau
nereikia. Nereikia parlamento, nereikia politinių partijų, stiprių
gubernatorių ir panašiai. Dabar situacija pasikeitė, bet
Vyriausybė ir toliau elgiasi taip, kaip elgėsi prieš krizę.
Tačiau taip elgtis ji galės nebeilgai, nes tam neužteks pinigų. O
kai prasidės iš tiesų rimtos reformos, tada Vyriausybei iš vienos
pusės prireiks piliečių paramos ir susitelkimo, o iš kitos -
partijų, kaip tarpininkavimo mechanizmo tarp valdžios ir
visuomenės. Tada (...) vaizdas pasikeis“, - teigė N.Petrovas.
Kita Carnegie ekspertė Lilija Ševtsova BNS sakė, kad Dūmos
rinkimai yra „be pasirinkimo“ ir pabrėžė, kad jie tuo pačiu metu
yra labai reikšmingi dabartinei Rusijai.
„Nors yra tas pats elitas, tas pats lyderis ir tie patys
mechanizmai, tačiau jie yra kitoje socialinėje, politinėje
situacijoje - ekonomikos susitraukimo, V.Putino ir „Vieningosios
Rusijos“ reitingų smukimo situacijoje, situacijoje, kai gyventojai
yra vis labiau nusivylę dabartine valdžia. Todėl valdžiai šioje
situacijoje reikia imtis žymiai daugiau manipuliavimo technikos,
rinkimai darosi žymiai labiau purvini, nesąžiningi ir nelaisvi“, -
teigė ji.
L.Ševtsovos nuomone, šie Dūmos rinkimai gali sukurti problemas
būsimiems prezidento rinkimams, nes gali paaiškėti, kad V.Putinas
negali garantuoti sau daugumos rinkėjų paramos.
Carnegie yra tarptautinis analitinis centras, kurio būstinė yra
Vašingtone. Jo pagrindinė veikla yra užsienio politikos analizė ir
centro misija, kaip skelbiama jo tinklalapyje, yra skatinti žinių
sklaidą.