„A.Lukašenka yra grėsmė. Jis kelia grėsmę Baltarusijos
žmonėms, nepriklausomybei“, - pirmadienį Vilniuje vyksiančioje
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos
(ESBO) konferencijoje apie pilietinę visuomenę sakė D.Krameris.
„Manau, JAV ir ES yra labai svarbu imtis papildomų žingsnių
taikant ekonomines sankcijas. Ir daryti tai, kaip įmanoma greičiau.
Prieš tai, kai A.Lukašenka išparduos šalį Rusijai. (...) Mes
matome, kad dėl išlikimo valdžioje A.Lukašenka aukoja Baltarusijos
nepriklausomybę“, - sakė „Freedom House“ vadovas.
Jis apgailestavo, kad Baltarusijos režimo gyvybę nusprendė
palaikyti Rusija, nors tikėtasi, kad ji to nedarys.
„10 mlrd. dolerių už prasimanytą atominę elektrinę,
milijardai dolerių energetikos subsidijų, paskolų. Deja, tai
žingsnis atgal, kadangi, mano nuomone, A.Lukašenka buvo atsidūręs
ant iki šiol ploniausio ledo kilus ekonominei krizei, kurią jis pats
ir sukūrė. Deja, atrodo, kad taip pat mąstantys lyderiai Maskvoje
teikia jam pagalbą“, - teigė D.Krameris.
JAV nevyriausybininko teigimu, spaudimas ir sankcijos yra vienintelė bendravimo kalba, kurią A.Lukašenka supranta.
„Turime suprasti, kad jis nebegali susigrąžinti gero vardo, jis
neves Baltarusijos į demokratinę ateitį. Jis yra kliūtis
Baltarusijai tapti Europos tautų šeimos nare (...) Reikalavimas
visiškai ir besąlygiškai paleisti politinius kalinius - būtina
sąlyga prieš bet kokius pokalbius, susijusius su Baltarusija. Tai
yra blogo darbo atitaisymas, tai nėra kažkas, už ką A.Lukašenka
turėtų gauti kokį nors atlygį“, - aiškino jis.
Tačiau „Freedom House“ vadovas pripažino, kad plečiant
ekonomines sankcijas Baltarusijai gali nukentėti ir paprasti šios
šalies piliečiai.
„Idealiame pasaulyje šios sankcijos paprastiems baltarusiams
nepakenktų, bet mes negyvename idealiame pasaulyje. Tam tikru momentu
šios sankcijos turės paveikti paprastus baltarusius tam, kad
spaudimas kiltų iš apačios. Tačiau pagrindinis šių sankcijų
taikinys yra ne paprasti Baltarusijos gyventojai“, - sakė jis.
Tuo pat metu „Freedom House“ vadovas pabrėžė viešosios
diplomatijos svarbą, nes kyla pavojus, kad Baltarusija nusivils
Vakarais, kai asmeniškai pajus ekonominių sankcijų poveikį.
„Rizika yra visada. Todėl labai svarbu, kad sankcijų politiką
lydėtų aiški viešosios diplomatijos politika, kuri aiškintų, kad
šios sankcijos yra taikomos režimui. Mes žinome, kad pasekmes gali
pajusti Baltarusijos žmonės, bet tai nėra pagrindinis poveikis
kurio mes tikimės“, - kalbėjo D.Krameris.
Tarptautinio žmogaus teisių priežiūros Baltarusijoje komiteto atstovė Olga Zacharova teigia, kad Europos Sąjunga (ES), nors ir
deklaruoja nebendradarbiaujanti su autoritariniu Baltarusijos režimu,
tačiau importuoja baltarusiškas prekes taip finansuodama ir
oficialųjį Minską
Pasak jos, nors Baltarusijos ekonominė situacija blogėja,
diktatūra niekur nedingo, ir priežasčių reikia ieškoti
ekonominiuose režimo ir Vakarų valstybių ryšiuose.
„Priimama daugybė tarptautinių pareiškimų, kad viskas blogai,
kad situacija turi keistis. Niekas nesikeičia. Metų pradžioje
Europos Sąjunga galų gale ryžosi imtis priemonių, nors mes
laukėme ko nors rimtesnio, ir įvairiems asmenims pradėjo taikyti
vizų apribojimus“, - sakė O.Zacharova Vilniuje vykstančioje Europos
saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos konferencijoje, skirtoje
pilietinei visuomenei.
„Valstybei reikia pinigų. O Baltarusija yra atvira ekonomika, ji
negali išsilaikyti iš savų išteklių, turi kažkuo prekiauti, ką
nors eksportuoti. Jei pažiūrėsime dėl kokių priežasčių
šiandien gyvuoja Baltarusijos ekonomika, nustebsime, nes ES
kritikuojant režimą, prekyba (su Europa) auga“, - teigė
O.Zacharova.
Jos tvirtinimu, pagrindinė Baltarusijos eksporto prekė su
Vakarais yra naftos produktai.
„Jei kalbama apie bendrą eksporto struktūrą, tai jie (naftos
produktai - BNS) sudaro daugiau kaip 30 proc., o jei apie tai, kas
eksportuojama į ES, tai nuo 80 iki 95 proc. prekybos su kai kuriomis
šalimis. Mes girdime labai garsią kritiką diktatūros atžvilgiu
iš Vokietijos ir Nyderlandų, tačiau tai vieni didžiausių naftos
produktų importuotojų. Kai pradedame kalbėtis su Vokietija, jie
iškart sako: „mes nepasirengę ekonominėms sankcijoms, mums reikia
naftos produktų, norime kad mūsų verskas būtų Baltarusijoje,
bijome, kad ten ateis Rusija ir Kinija“, - kalbėjo O.Zcharova.
Pasak jos, gaminiai iš naftos yra tokia produkcija, kurios niekas
be Vakarų nepirktų - nei Kinija, nei Rusija, nei Venesuela.
O.Zacharova taip pat pabrėžė, kad perkant baltarusiškus naftos
produktus didinama šios šalies priklausomybė nuo Rusijos, iš
kurios Baltarusija gauna žaliavą.
„Vakaruose egzistuoja tam tikri stereotipai. Kažkodėl
įsivaizduojama, kad Baltarusijoje yra nepriklausomas verslas. Yra
valstybė, su kuria nereikia bendradarbiauti, (...) bet su verslu
bendradarbiausime. Ponai, atsiprašau, bet ekonomikos sistema yra
tokia, kad visas verslas vienu ar kitu būdu moka pinigus. Todėl
dabar bet kokios investicijos į Baltarusijos ekonomiką yra pinigai
į diktatūros kišenę“, - teigė aktyvistė.
Ji taip pat ragino atkreipti dėmesį, kad Baltarusijoje veikia
Vokietijos ir Austrijos kapitalo bankai, kurie anksčiau padėjo
platinti Baltarusijos valstybinius vertybinius popierius, o dabar
dalyvauja rengiant įvairias šalies įmones privatizacijai.
Pasak jos, taip klaidingai manoma, kad supratimą apie
demokratiją iš Vakarų gali atnešti verslas. O.Zacharovos nuomone,
verslas tiesiog prisitaiko prie egzistuojančių sąlygų ir
įstatymų.
„Ponai, čia reikia politinės valios“, - teigė O.Zacharova.
Pilietinės visuomenės konferencija Vilniuje vyksta prieš
antradienį prasidedant ESBO užsienio reikalų ministrui susitikimui,
kuriame dalyvaus JAV, ES, Rusijos ir Baltarusijos diplomatijos
vadovai.