Tačiau jie taip pat pažymėjo, kad nepaisant visų ženklų, jog
pokyčiai visuomenėje pamažu silpnina V.Putino populiarumą, jo
reitingų Europos politikai gali tik pavydėti ir kad premjeras
tikriausiai be vargo laimės prezidento rinkimus ateinantį kovą.
Grįžęs į Kremlių V.Putinas pirmąkart atsidurtų
pažeidžiamoje pozicijoje, tad jam tektų arba dar griežčiau
malšinti nepasitenkinimą, arba atverti duris permainoms.
„Valdžia gali mėginti dar labiau priveržti veržles, bet ji
greitai pamatytų nebegalinti to daryti, - sakė politikos tyrimų
instituto INDEM analitikas Jurijus Korguniukas. - Tada jie mėgintų
manevruoti, leisdami dalykus, kurie anksčiau buvo uždrausti.“
V.Putino partija „Vieningoji Rusija“, kuri iki šiol turėjo 315
deputatų 450 vietų Valstybės Dūmoje, šįkart sugebėjo
užsitikrinti tik 238 mandatus ir 49,5 proc. rinkėjų palaikymą. Tai
yra pirmas kartas, kai buvęs KGB vadovas arba jo partija prarado
dalį balsų, būdami valdžioje.
Sekmadienį vykę rinkimai daugelio laikomi lakmuso popierėliu,
atspindinčiu visuomenės nuomonę į V.Putino sprendimą siekti
trečiosios kadencijos Kremliuje, susikeitus su savo politiniu
globotiniu Dmitrijumi Medvedevu, kuris per ketverius prezidento
kadencijos metus taip ir neištrūko iš po savo mentoriaus
šešėlio.
„Žmonės tiesiog išsigando, jog visa tai gali tęstis dar 12
metų“, - pareiškė Marija Lipman iš Maskvoje įsikūrusios Carnegie
(Karnegio) centro.
V.Putinas teoriškai galėtų likti prezidento poste iki 2024
metų - dvi kadencijas, kurios nuo šiol truks po šešerius metus.
„Žmonės jaučiasi likę apkvailinti - viskas buvo nuspręsta be
jų, netgi neapsimetinėjant, kad jų buvo atsiklausta“, - pastebėjo
M.Lipman.
Per kelerius pastaruosius metus Rusijoje įvyko visuomenės
pokyčių, kurie gali kelti nerimą valdančiajam elitui - iškilo
nauja ir potencialiai kritiškai nusiteikusi vidurinioji klasė, o
internete buvo stebimas valdžios kritikos pliūpsnis.
Pasak analitikų, V.Putinas tikriausiai lengvai grįš į Kremlių
ateinantį kovą, nes opozicija neturi stiprių kandidatų. Tačiau
šiuo metu V.Putino populiarumas gerokai mažesnis negu prieš
ketverius metus, kai juo pasitikėjo 80 proc. Rusijos gyventojų.
„Putinas turėtų laimėti prezidento rinkimus per pirmąjį
turą, - sakė Nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas
Konstantinas Simonovas. - Partijos kandidatas visada populiaresnis
negu pati partija.“
Valdantysis tandemas nurašė nesėkmę neįveikiamoms išorinėms
aplinkybėms, o V.Putino jaunesnysis partneris D.Medvedevas, kuriam
jis pavedė atvesti partiją į pergalę rinkimuose, netrukus po
balsavimo pabaigos paskelbė, kad „Vieningoji Rusija“ pasirodė
„atitinkamai savo politinei įtakai“ ir pateikė skaičius:
„Partija iš tikrųjų atstovauja 50 proc. mūsų gyventojų“, -
sakė nesiskutęs ir pastebimai pavargęs, bet patenkintas
D.Medvedevas. Jis pridūrė, jog tam, kad pasikartotų ankstesni
rinkimų rezultatui - 64 proc. - „turėtų būti kitokia ekonominė
situacija“.
Nekalbus V.Putinas tik pridūrė, kad rinkimų išdava - „optimalus rezultatas, kuris atspindi realią situaciją šalyje“, paspaudė rankas esantiesiems ir išėjo iš štabo.
„V.Putinas žadėjo atsisakiusiam pretenzijų į aukščiausią
valdžią D.Medvedevui savo premjero kėdę, jeigu „Vieningoji Rusija“
laimės rinkimus.
Genadijus Gudkovas iš „Teisingosios Rusijos“ mano, kad po tokio
rezultato D.Medvedevui pats laikas palikti tandemą, tačiau buvęs
prezidento V.Putino premjeras, dabar opozicionierius Michailas
Kasjanovas yra įsitikinęs, kad rokiruotė įvyks, jeigu jau
V.Putinas pažadėjo.
Valdžia neturi laiko ieškoti atpirkimo ožių - jai teks
išsilaižyti žaizdas ir pasirengti prezidento rinkimams kovą, sako
politikai ir ekspertai.
Nagrinėdami Dūmos kampaniją jie prognozuoja, kad tik sustiprės
spaudimas opozicijai, kova su kitaip mąstančiais internete ir dar
atviriau bus naudojami administraciniai ištekliai.
Sergejus Belanovskis iš Strateginių projektų centro taip pat
pranašauja V.Putinui sunkius laikus.
„Nežinau, ar galima vadovauti šaliai, kai visi tavęs
neapkenčia“, - sakė jis.
Nors „Vieningoji Rusija“ po parlamento rinkimų prarado
nemažai vietų, tai nereiškia, kad Rusijos politinis gyvenimas iš
esmės pasikeis. „Vieningoji Rusija“ išlaikė aiškią daugumą, o
tikroji opozicija į parlamentą nepateko, naujienų agentūrai ELTA
teigė Rytų Europos studijų centro ekspertas Vytis Jurkonis.
„Nors žiūrint į procentus atrodo, kad „Vieningoji Rusija“ gavo
mažiau balsų, yra mažesnis palaikymas, bet žiūrint vakarykštes
laidas ir sekant tiek Putino, tiek Medvedevo reakcijas, neatrodė,
kad tas jų nusivylimas labai didelis. Netgi, sakyčiau, labiau
planuotas ir tikėtas. Labai to palaikymo sumažėjimo
nesureikšminčiau“, - sakė ekspertas.
V.Jurkonis atkreipė dėmesį į tai, kad antrą vietą rinkimuose
užėmė Rusijos komunistų partija, ir svarstė, kad tai „Vieningajai
Rusijai“ gali būti netgi paranku. Jis pabrėžė, kad Vakarų Europoje
faktas, jog parama komunistams Rusijoje didėja, gali pasirodyti
bauginantis. Todėl Vakarų valstybės gali nuspręsti, kad geriau jau
atlaidžiau žiūrėti į „Vieningąją Rusiją“, nes kitaip komunistai
gali ateiti į valdžią.
Fakto, kad opozicinės partijos šios kadencijos Rusijos
parlamente turės tris kartus daugiau mandatų, ekspertas
nesureikšmino, pažymėjęs, kad „Vieningoji Rusija“ išlaikė daugumą,
o tikroji opozicija liko už parlamento ribų.
„Nors siunčiamas signalas Vakarams, neva tai yra tam tikras
Rusijos demokratėjimas, iš tikrųjų Vakarai neturėtų dėl to
apsigauti. Pavyzdžiui, liberalų partija „Jabloko“ neperžengė 7
procentų barjero, ji surinko tik 3 procentus, nors užsienyje -
Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ar JAV - parama „Jabloko“ kai
kur siekė 30-40 proc. Tai irgi kelia tam tikrų klausimų“, -
pažymėjo V. Jurkonis.
Sumažėjęs V. Putino remiamos partijos „Vieningoji Rusija“
populiarumas, eksperto manymu, taip pat gali padėti sutelkti
palaikančiuosius V. Putiną prieš 2012 m. Rusijos prezidento
rinkimus, kadangi dabar jie suvoks, kad jų palaikomas politikas
užtikrintos persvaros neturi.
V.Jurkonis taip pat pažymėjo, kad, tarkime, Čečėnijoje už
„Vieningąją Rusiją“ balsavo daugiau negu 99 proc. rinkėjų, kas
įrodo, kad ne viskas buvo švaru ir sąžininga.
„Pačios Rusijos viduje girdėti daug balsų, kad procesas tikrai
nebuvo skaidrus, buvo gausu pažeidimų. Tos partijos, kurios tikrai
oponuoja dabartinei sistemai, jos rinkimuose arba buvo priverstos
nedalyvauti, arba nepraėjo to rinkimų barjero“, - tvirtino
ekspertas.
V.Jurkonis sakė nematąs galimybės, kad artimiausiu metu
Rusijos valdžios viršūnėse įvyktų esminių pasikeitimų. Pasak jo,
permainos įvykti gali nebent po prezidento rinkimų, jeigu atsiras
naujų stiprių kandidatų, metančių iššūkį V.Putinui. Neaišku, ir
kaip ilgalaikėje perspektyvoje Rusija atlaikys ekonominę krizę. Vis
dėlto vien iš Dūmos rinkimų spręsti apie galimus pokyčius, V.
Jurkonio teigimu, yra per anksti.
Ekspertas nemano, kad po parlamento rinkimų Rusijos ir Lietuvos
santykiai reikšmingai keistųsi. Pasak jo, kažką pakeisti galės
nebent prezidento rinkimai.
„Netgi pati „Vieningoji Rusija“ aiškiai sako, kad šių rinkimų
rezultatai reiškia stabilumą, tęstinumą. Nepanašu, kad rinkimai
galėtų turėti ryškesnės įtakos bendraujant su tokiomis valstybėmis
kaip Lietuva, Rusijos užsienio politika dramatiškai neturėtų
keistis“ , - mano V.Jurkonis.
„Vieningoji Rusija“ tikriausiai gaus daugiau kaip pusę mandatų
naujos sudėties Valstybės Dūmoje, Rusijos Federacijos parlamento
žemuosiuose rūmuose, pirmadienį pranešė Centrinė rinkimų komisija.
„Vieningosios Rusijos“ partijai vadovauja premjeras V. Putinas,
o jos sąraše per sekmadienį įvykusius rinkimus pirmuoju buvo
įrašytas prezidentas Dmitrijus Medvedevas.
Rusijos Komunistų partija (RFKP) nugalėjo „Vieningąją Rusiją“ kai
kuriuose dideliuose Sibiro miestuose, tarp jų Novosibirske, Irkutske
ir Omske, sakė pirmadienį komunistų lyderis Genadijus Ziuganovas
spaudos konferencijoje Maskvoje
Novosibirske RFKP gavo 34,17 proc. ir pralenkė
„Vieningąją Rusiją“, surinkusią 27,69 proc.. Taip pat srities
centre partija „Jabloko“ beveik įveikė 7 proc. slenkstį, gavusi
6,32 proc..
Pasak jo, šiuose rinkimuose RFKP parodė aukščiausią per
pastaruosius 10 metų rezultatą.
Irkutsko srityje, pirminiais duomenimis, penkiuose miestuose RFKP
pralenkė „Vieningąją Rusiją“.
