„Rusijos rinkėjai nubaudė Vladimirą Putiną“, - teigia „Spiegel“, pažymėdamas, jog nors premjero partija - „Vieningoji Rusija“ - užsitikrino parlamente paprastąją daugumą, ji jau nebeturės dviejų trečdalių mandatų.
„Pagal Vakarų kriterijus „Vieningosios Rusijos“ pergalė atrodo įtikinama. Bet V.Putino „valdomos demokratijos“ sistemai tai yra katastrofa“, - rašo savaitraštis, atkreipdamas dėmesį į „dramatišką „Vieningosios Rusijos“ populiarumo eroziją visuomenėje“.
2007 metais ši partija surinko beveik 45 milijonus balsų, o dabar - 12 milijonų mažiau.
„Rusų tautos žinia yra aiški - V.Putinas ir jo prezidentas Dmitrijus Medvedevas neturėtų taip savavališkai kaip iki šiol lemti šalies likimo“, - pabrėžia „Spiegel“.
Rusijos parlamento rinkimų
rezultatai buvo aiškūs iš anksto, pirmadienį pareiškė Lietuvos
Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
Kita vertus, vertindama pirminius rinkimų rezultatus, ji
įžvelgia ir žingsnį link politinio pliuralizmo Rusijoje.
„Rusijos Dūmos rinkimų rezultatai buvo aiškūs iš anksto.
Klausimas buvo tik toks: kaip pasidalys balsai tarp valdančiosios
„Vieningos Rusijos“ ir Kremliui lojalios sisteminės opozicijos“, -
sakoma pirmadienį BNS perduotame I.Degutienės komentare.
Anot Seimo vadovės, norėtųsi manyti, jog faktas, kad
valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ prarado konstitucinę
daugumą parlamente, „yra žingsnis politinio pliuralizmo link,
tačiau akivaizdu, jog esminių politinės sistemos pokyčių
neįvyko“.
„Tai, kad buvo sukurtos kliūtys rinkimuose dalyvauti
demokratiškai nesisteminei opozicijai, tai tik įrodo“, - teigė
I.Degutienė.
Rusijos premjero V.Putino
partija patyrė aiškų pralaimėjimą parlamento rinkimuose, tačiau
jokių esminių pokyčių tikėtis neverta, nebent didesnio populizmo
artėjant kitų metų prezidento rinkimams, mano Vilniaus universiteto
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI)
docentas Kęstutis Girnius.
Politikos ekspertas atkreipė dėmesį, kad V.Putino partija
nusivylę rusai atsisuko ne į pažangiąsias liberalias partijas, bet
į Genadijaus Ziuganovo komunistus ir Vladimiro Žirinovskio partiją.
„Manau, kad V.Putino partijos pralaimėjimas rodo, kad žmonės
nepatenkinti, kad V.Putinas ir „Vieningoji Rusija“ nusibodusi. Bet
šis V.Putino partijos pralaimėjimas nereiškia pažangesnių jėgų
laimėjimo, nes žmonės nusigręžė nuo V.Putino, bet apkabino
V.Žirinovskį su komunistais“, - BNS pirmadienį sakė K.Girnius.
„Viską sudėjus, komunistai, V.Žirinovskis ir V.Putinas turi
beveik 80 procentų balsų ir turės daugiau nei 80 procentų mandatų
Dūmoje. Pažangesnieji liberalai „Jabloko“ surinko apgailėtiną
skaičių - vos apie 3 - 4 proc. Taigi nusigręžimas nuo
„Vieningosios Rusijos“, nereiškia, kad Rusija eina į kokią
modernesnę, liberalesnę, vakarietiškesnę politinę sistemą“, -
kalbėjo K.Girnius.
Politologo vertinimu, jokų permainų, ypač užsienio politikoje,
tikėtis neverta, tačiau pokyčių gali vykdi vidaus politikoje, nes
gali didėti spaudimas dėl blogėjančios ekonominės padėties.
„Kokių nors pokyčių užsienio politikoje tikrai nebus, nes ir
G.Ziuganovas, ir V.Žirinovskis - abu yra tiek pat kovingi, gal net
labiau pasiilgę Sovietų Sąjungos nei pats V.Putinas. Bet bus
daugiau pokyčių vidaus politikoje, nes ir „Teisingoji Rusija“
gerokai padidino balsų skaičių, tad bus reikalavimai labiau
atsižvelgti į vargingųjų žmonių padėtį, gal padidinti
atlyginimus, gal bus priversti truputį pažaboti naujuosius
oligarchus ir korupciją“, - svarstė K.Girnius.
Valdančiosios „Vieningosios Rusijos“ rinkimuose patirti
nuostoliai, politologo manymu, gali paskatinti V.Putiną ir jo
šalininkus labiau mobilizuotis prieš artėjančius prezidento
rinkimus kitų metų kovą, pirmiausia imantis įvairų populistinių
sprendimų rinkėjų palankumui papirkti, nors V.Putino pergalė bet
kuriuo atveju neabejotina.
„Vieningoji Rusija“ laikoma V.Putino kūdikiu, tad kai
nusigręžiama nuo šios partijos, nusigręžiama nuo V.Putino. Bet
man nėra abejonės, kad V.Putinas vis tiek laimės prezidento
rinkimus, nes tikrų kitų kandidatų prieš jį nėra, ir aš manau,
kad gali būti, kad bus dar didesnis mobilizavimas, teisėtas ar ne,
užtikrinti gerus prezidento rinkimų rezultatus. Bus uoliau kovojama,
ir nenustebčiau, kad V.Putinas imtųsi populistinių žingsnių iki
rinkimų, pavyzdžiui, suteikiant įvairias finansines lengvatas,
priemokas eiliniams žmonėms. V.Putinas gal surinks mažiau balsų
prezidento rinkimuose, bet kad bus lengvai išrinktas prezidentu -
neabejoju“, - kalbėjo K.Girnius.
Dūmos rinkimų organizavimas, rinkimų kampanijos eiga, ypač
lošiant patriotine korta, pabrėžiant kovą su potencialiais
išorės priešais, organizacijos „Golos“, kaip tariamos Vakarų
„agentės“, puolimas, trukdžiai internetinėje erdvėje, K.Girniaus
manymu, būdingi rinkimų Rusijoje bruožai, patvirtinantys, kad
Rusija dar labai toli nuo demokratijos.
Pirminiais duomenimis, per sekmadienį vykusius parlamento
rinkimus Rusijoje premjero Vladimiro Putino vadovaujama partija
„Vieningoji Rusija“ gavo 49,54 proc. balsų. Tokiu būdu valdančioji
partija prarado vadinamąją konstitucinę daugumą, kurios reikia
norint netrukdomai keisti Konstituciją.
2007 metais „Vieningoji Rusija“ buvo surinkusi net 64,3 proc.
rinkėjų balsų.
Rusijos komunistų partija liko antroje vietoje su 19,16 proc.
balsų - daugiau nei po 2007 metų rinkimų turėti 12 procentų.
Partija „Teisingoji Rusija“ sekmadienį gavo 13,22 proc. balsų,
Rusijos liberalų demokratų partija - 11,66 proc. balsų.
Pasak Centrinės rinkimų komisijos vadovo Vladimiro Čiurovo,
remiantis šiais rezultatais „Vieningoji Rusija“ gali pretenduoti į
238 iš 450 vietų šeštojo šaukimo Valstybės Dūmoje. Didžiausia
opozicinė jėga bus Komunistų partija su 92 vietomis, „Teisingoji
Rusija“ turės 64 vietas, o liberaldemokratai - 56 vietas.
Sekmadienį Rusijos policija sulaikė kelias dešimtis žmonių
Maskvoje ir Sankt Peterburge. Protesto akcijos rengtos prieš rinkimų
pažeidimus valdžios partijos naudai.