Rūmų pranešime sakoma: „Karalius šį vakarą priėmė Elio Di
Rupo Belvederio pilyje ir paskyrė jį ministru pirmininku“.
Premjero siūlymu monarchas patvirtino sumažintą vyriausybę,
kurią sudaro 12 ministrų ir šeši valstybės sekretoriai,
perimsiantys pareigas iš laikinosios vyriausybės, vadovaujamos
Yves'o Leterme'o.
Ilgai Finansų ministerijai vadovavęs 53 metų Didier Reyndersas
susikeis portfeliais su 47 metų užsienio
reikalų ministru Stevenu Vanackere naujoje
koalicinėje vyriausybėje, kuri bus oficialiai prisaikdinta karaliaus
rūmuose trečiadienio popietę.
Ši ceremonija atneš palengvėjimą 10,5 mln. belgų,
nusivylusių dėl nesiliaujančių politikų rietenų, kurios Belgijai
pelnė abejotiną ilgiausiai be vyriausybės gyvenusios šalies
rekordą.
Kalbiškai susiskaldžiusioje šalyje E.Di Rupo suformuotą
koaliciją sudaro įvairios partijos - pradedant centro kairiosiomis,
baigiant centro dešiniosiomis, atstovaujančioms tiek pietiniam
Valonijos regionui, kur daugiausiai vartojama prancūzų kalba, tiek
flamandiškai kalbančiai turtingesnei šiaurinei Flandrijai.
Ministrų portfeliai taip pat buvo po lygiai padalyti tarp abiejų
kalbinių bendruomenių ir partijų.
60 metų karjeros politikas E.Di Rupo, gimęs neturtingų
imigrantų italų angliakasių šeimoje, tapo pirmuoju prancūzakalbiu
premjeru per daugiau nei tris pastaruosius dešimtmečius, ir pirmuoju
socialistu nuo 1974 metų, stojusiu prie valstybės vairo.
Retai kada matomas be kaklaraiščio peteliškės E.Di Rupo bus
antrasis homoseksualios orientacijos neslepiantis premjeras Europoje
po Islandijos premjerės.
E.Di Rupo kelias savaites derėjosi dėl susitarimo mažinti
biudžeto deficitą, reformuoti ekonomiką ir perleisti dalį
centrinės valdžios galių dviem tarpusavyje nesutariantiems
kalbiniams regionams ir nedidelei vokiškai kalbančiųjų
bendruomenei.
Po rinkimų, įvykusių pernai birželį, nebuvo suformuota tvari
vyriausybė, o susipriešinę politikai ginčijosi 18 mėnesių, kol
galiausiai suformavo koaliciją.
Euro zonoje tarsi gaisrui plintant skolų krizei, įstatymų
leidėjai pagaliau atidėjo į šalį savo nesutarimus praeitą
savaitę, kai Belgijai smarkiai pabrango skolinimasis, o reitingų
milžinė „Standard & Poor's“ pablogino šalies kreditavimo
įvertinimą nuo AA+ iki AA.
Šis pabloginimas paskatino politikus susitarti dėl taupaus
biudžeto, kurio deficitą planuojama sumažinti 11,3 mlrd. eurų ir
galiausiai subalansuoti iki 2015 metų.
Tačiau šioje koalicijoje nedalyvauja Belgijos žalieji, taip pat
flamandų separatistinis judėjimas N-VA, kuris pernai birželį
surinko daugiausiai balsų Flandrijoje, kur gyvena 60 proc. belgų.
Šio judėjimo lyderis Bartas De Weveris
pareiškė, kad naujoji koalicija „Flandrijai yra mažumos
vyriausybė, primetanti (biudžeto išlaidų) karpymus, už kuriuos
turės sumokėti flamandų dauguma“.
Ekonomiškai pajėgesnėje šiaurėje daugelis gyventojų
įsitikinę, kad jų mokesčiais subsidijuojamas pietinis
prancūzakalbių regionas, kadaise buvęs šalies pramonės centru,
tačiau dabar atsiliekantis nuo Flandrijos.
E.Di Rupo trečiadienį išdėstys parlamentui 180 puslapių
koalicijos platformą. Naujasis premjeras jau galės dalyvauti šią
savaitę vyksiančiame lemiamame Europos Sąjungos (ES) viršūnių
susitikime.