Pirmųjų po autokrato Hosni Mubarako nuvertimo
vasario mėnesį parlamento rinkimų rezultatai rodo, kad 65 proc.
rinkėjų rinkosi islamiškas partijas, iš jų net ketvirtadalis –
ultrakonservatyvių salafitų, kurių griežta islamo interpretacija
dominuoja Saudo Arabijoje, kandidatus.
Šie rezultatai kol kas atspindi tik pirmąjį iš trijų
balsavimo etapų; likusios šalies dalys turi balsuoti šį ir sausio
mėnesiais.
„Visi koptai nerimauja. Mes to nesitikėjome“, - Šv.Petro
bažnyčioje, esančioje prie pagrindinės Kairo katedros Abasijos
rajone, sakė 42 metų inžinierius, dviejų vaikų tėvas Girgi Szaki.
„Norėjome, kad būtų išrinkta liberalų. Galbūt kas nors
pasikeis kitais etapais“, - pridūrė jis.
Kiti koptai reiškė panašius lūkesčius dėl būsimų balsavimo
etapų, bet daugelis sakė, kad rezultatai jau nulemti. Tai galbūt
yra cinizmo palikimas iš 30 metų trukusios H.Mubarako eros, kai
pažeidimai rinkimų metu buvo įprastas dalykas.
H.Mubarakas buvo uždraudęs islamiškas partijas ir persekiojo
grupes, kurios kritiškai vertino jo sekuliarų režimą, ypač -
Musulmonų broliją, kuri per pirmąjį šių rinkimų etapą iškilo
kaip pagrindinė jėga.
„Daug krikščionių dabar sako, kad Mubarako era buvo geresnė
už dabartį, bet aš su tuo nesutinku“, - sakė 53 metų gydytoja
Eman Seif.
„Nustebome, bet vis tiek esame optimistai. Dabar tai demokratija,
ir tai yra tikroji egiptiečių nuomonė. Pasaulietinė stovykla vis
dar kovoja“, - sakė ji, tačiau išreiškė nerimą dėl to, kad
krikščionių ir musulmonų santykiai yra įtempti, pasak jos, - dėl
didėjančio ultrakonservatyvios islamiškos srovės iš Persijos
įlankos regiono.
Viena penktą dešimtį metų einanti vaistininkė, kuri prašė
neskelbti jos pavardės, nes „pavojinga“ kalbėti šia tema, pakartojo
daugelio nuogąstavimus, kad islamiškos srovės atstovai nori
paversti Egiptą dar vienu Afganistanu.
„Visos moterys bus su šydais. Jie sužlugdys mūsų turizmo
industriją“, - sakė ji.
44 metų inžinierius George Wiza pavadino tai
„juoda diena“.
Nedaug kas skiria salafitų partiją „al Nur“, kuri kol kas yra
laimėjusi 24,36 proc. balsų, nuo nuosaikesnės Laisvės ir
teisingumo partijos (LTP), kurią įsteigė Musulmonų brolija ir kuri
jau gavo 36,62 proc. balsų.
LTP visos kampanijos metu labai stengėsi akcentuoti savo
nuosaikią, centristinę politinio islamo formą, kurios šalininkai
yra įsipareigoję dėl daugiapartinės demokratijos, religijų
laisvės ir konsensusu grindžiamo šariato teisės taikymo.
Savo partijos viceprezidentu Musulmonų brolija gegužę paskyrė
krikščionių intelektualą ir sakė, kad tarp partijos steigėjų
yra beveik 100 koptų.
„Kai kurie žmonės bijo, - pripažino vienas juodai apsirengęs
kunigas su dideliu kryžiumi ant kaklo. - Jie (Musulmonų brolija)
pažadėjo, kad yra mūsų broliai ir kad mes esame viena
bendruomenė. Palauksime ir pamatysime“.
Koptai, kurių yra 8 mln. ir kurie sudaro dešimtadalį visų
egiptiečių, jau skundžiasi sistemingu diskriminavimu.
Prieš juos buvo surengta kruvinų išpuolių, praėjusį kartą -
gegužę Kaire, ir dėl to laikinieji kariniai lyderiai, kurie
perėmė valdžią po H,Mubarako nuvertimo, perspėjo, kad įtampą
tarp religinių bendruomenių spręs „geležine ranka“.
Spalio mėnesį mažiausiai 25 žmonės žuvo, kai saugumo
pajėgos sostinėje pradėjo šaudyti į koptų demonstraciją, kurios
dalyviai smerkė išpuolį prieš vieną šalies pietuose esančią
bažnyčią.
Dauguma koptų priklauso Aleksandrijos Koptų Ortodoksų
Bažnyčiai, kuriai vadovauja popiežius Shenuda III, o
likusieji priklauso koptams katalikams ir įvairioms koptų
protestantų Bažnyčioms.
Koptų istorija siekia krikščionybės aušrą, tuos laikus, kai
Egiptas buvo Romos imperijos dalis. Jų bendruomenės traukimasis
prasidėjo su arabų invazijomis 7-ajame amžiuje ir šalies
islamizacija. Dabar daugumą Egipto gyventojų sudaro musulmonai
sunitai.