E.Di Rupo gimė 1951 metais italo angliakasio ir beraštės
motinos šeimoje, gyvenusioje imigrantų lūšnyne. Tačiau galiausiai
jis tapo pirmuoju prancūzakalbiu lyderiu į kalbinius regionus
pasidalijusioje Belgijoje per daugiau nei 30 metų, taip pat pirmuoju
socialistu premjeru per beveik keturis pastaruosius dešimtmečius.
Karaliaus Alberto II rūmų pirmadienio vakarą paskelbtame
pranešime sakoma: „Karalius šį vakarą priėmė Elio Di Rupo
Belvederio pilyje ir paskyrė jį ministru pirmininku“.
Jis perėmė postą iš laikinosios centro dešiniosios
vyriausybės vadovo flamando premjero Yves'o Leterme'o
po įnirtingų politikų derybų, galiausiai užbaigusių
užsitęsusią politinę krizę, dėl kurios Belgija pelnė abejotiną
pasaulio rekordą - šalis gyveno 541 dieną be pastovios
vyriausybės.
Ironiška, tačiau finansų rinkos padėjo E.Di Rupo užbaigti 18
mėnesių vykusias varginančias derybas, kai Belgijos skolinimosi
reitingai buvo pabloginti nuo AA+ iki AA. Tai paskatino skubiai
surengti naują šešių partijų derybų sesiją ir pagaliau
susitarti dėl koalicijos.
E.Di Rupo yra pašiepiamas dėl prastos olandų kalbos, kurią 10,5
mln. gyventojų turinčioje šalyje vartoja 60 proc. žmonių,
mokėjimo. Tačiau jis sugebėjo suvienyti tris prancūzakalbiams
atstovaujančias partijas su trimis turtingesnio Flandrijos regiono
judėjimais, nors jame gyventojų daugumą sudarančių flamandų
separatistai įgyja vis didesnę įtaką.
„Šis susitarimas trapus, o kultūrinis skilimas Belgijoje
gilėja. Tai nebus linksmas vakarėlis“, - perspėja analitikas
Pascalis Delwitas.
Pažymėtina, kad naujoje koalicijoje nedalyvauja už Flandrijos
nepriklausomybę pasisakanti įtakinga flamandų partija, šiame
regione užsitikrinusi balsų daugumą per pernai birželį vykusius
rinkimus.
Vienas iš nedaugelio krizės prislėgtoje Europoje valdžioje
likusių centro kairiųjų pažiūrų politikų, išsiskiriantis
maloniu balsu, susitaršiusių tamsių plaukų kupeta ir spalvingais
kaklaraščiais peteliškėmis, vadovavimą Belgijos vyriausybei
perima žadėdamas sumažinti šalies biudžeto deficitą 11,3 mlrd.
eurų (39 mlrd. litų), nors tokiais planais piktinasi profsąjungos.
E.Di Rupo, kuriam skurdas ir sunkumai nesvetimi, teigia
pasirūpinęs, kad ateinančių metų biudžete socialinės gerovės
sistemos finansavimas būtų apkarpytas kiek įmanoma mažiau.
E.Di Rupo savo šeimoje buvo jauniausias iš septynių vaikų. Jo
tėvas mirė, kai Elio sukako vieneri metai, tad jis vienintelis buvo
paliktas globoti motinai, o jo broliai ir seserys buvo išsiųsti į
globos įstaigas.
Biografai tvirtina, kad vaikystėje Elio turėjo tik vienas
kelnes, o viena iš jo buvusių mokytojų tvirtina, jog būdamas
paauglys Elio prisipažino „turintis dvejus marškinius ir dvejas
kelnes, kurias motina nuolat skalbia“.
Jaunasis E.Di Rupo buvo talentingas oratorius ir lyderis iš
prigimties, teigė mokytoja. Vėliau jis įstojo į universitetą ir
apgynė chemijos daktaro disertaciją.
E.Di Rupo kairiosios pažiūros susiformavo anksti - į
Socialistų partiją jis įstojo būdamas 17 metų.
1999 metais jis perėmė vadovavimą šiai partijai, o anksčiau
dirbo parlamento ir Senato nariu, europarlamentaru, premjero
pavaduotoju, pietinio Valonijos regiono vyriausybės vadovu ir Monso
miesto meru.
Kaip ir Islandijos premjerė Johanna Sigurdardottir, E.Di Rupo neafišuoja savo lytinės orientacijos,
nors jo šalyje šis klausimas neprovokuoja didelių diskusijų.
Kaip teigiama neseniai išleistam interviu rinkinyje, E.Di Rupo
atskleidė esąs gėjus 10-o dešimtmečio viduryje - po to, kai buvo
neteisingai apkaltintas pedofilija, kilus skandalui dėl Belgijoje
siautėjusio vaikų žudiko Marco Dutroux.
Viename interviu jis pasidalijo prisiminimais apie šį įvykį :
„Tai visiška netiesa“, - sakiau apspitusiai žurnalistų miniai.
Vienas iš jų ištarė: „Bet žmonės kalba, kad jūs homoseksualus?“
Aš atsigręžiau ir pasakiau: „Taip. Na, ir kas?“ Niekada
neužmiršiu šios akimirkos. Po mano atsakymo visi nutilo. Tai buvo
nuoširdus atsakymas, tiesa.“
Taktiškas, tačiau pragmatiškas E.Di Rupo buvo giriamas dėl
savo gebėjimo sudarinėti koalicijų sutartis, kurios jo partijai
padėjo išlikti valdžioje, mainantis vyriausybėms. Jis taip pat
sėkmingai išvesdavo socialdemokratus iš didelių korupcijos
skandalų.
Tačiau vienu iš jo trūkumų laikomi prasti olandų kalbos
įgūdžiai.
Žiniasklaida plačiai aptarinėja itin aiškų E.Di Rupo akcentą
ir kalbos riktus, ypač kai jis vienoje kalboje neseniai paragino
belgus gerti (drinken), nors norėjo pasakyti, kad svarbu skubiai
(dringen) sutikti su taupymo priemonėmis.
„Jis pasiruošęs tapti premjeru - išskyrus jo olandų kalbą“, -
rašė didžiausias flamandų dienraštis „Het Laasste Nieuws“.
„Aš dėl to padirbėsiu, - pažadėjo E.Di Rupo. - Parlamente
atsakinėsiu olandiškai - netgi darydamas klaidų.“