B.Obama atvyko į Kanzasą, tikėdamasis atgaivinti JAV prezidento
reformatoriaus Theodore'o Roosevelto, kuris kovojo
su monopoliniais pramonininkų trestais XX amžiaus pradžioje ir
padėjo pakloti pamatus Amerikos suklestėjimui, dvasią.
„Daugeliui amerikiečių esminis susitarimas, dėl kurio ši
šalis tapo didi, sumenko, - tvirtino B.Obama, turintis užsitikrinti
nepriklausomų rinkėjų ir demokratams palankių darbininkų
palaikymą, be kurio jam tikriausiai nepavyks būti perrinktam antrai
kadencijai, kai šalies ekonomika išgyvena sunkius laikus.
„Ši žiojinti nelygybė paverčia melu pažadą, glūdintį
pačioje Amerikos širdyje: jog čia yra vieta, kur gali pasisekti,
jeigu stengsitės“, - sakė jis.
Panašu, kad prezidentas, styguodamas savo 2012 metų rinkimų
kampanijos strategiją, šiais komentarais mėgina nukreipti ant savo
malūno besiliejantį pyktį prieš stambųjį verslą, kurį kursto
tiek kairiosios pakraipos judėjimas „Užimk Volstritą“, tiek respublikonų ultrakonservatyvus Arbatėlės judėjimas.
Per susitikimą tame pačiame mieste, kuriame didelę pagarbą
užsitarnavęs respublikonas Th.Rooseveltas išdėstė savo „aiškų
susitarimą“ amerikiečiams 1910 metais, B.Obama smerkė mūsų laikų
respublikonus, kurie priešinasi mokesčių didinimui turtingiesiems,
siekiant finansuoti darbo vietų kūrimą.
Jis argumentavo, kad vyriausybė kapitalistinėje santvarkoje turi
atlikti tarpininkės vaidmenį, apsaugodama viduriniąją klasę nuo
šios sistemos ekscesų, taip pat peikė nereguliuojamos rinkos
koncepciją ir įsivaizdavimą, jog kapitalo susitelkimas elito
sluoksniuose pagerins visą ekonomikos aplinką.
B.Obama pareiškė: „Yra paprasta teorija... Tokia, kuri pasisako
už mūsų tvirtą individualizmą ir sveiką skepticizmą dėl per
didelio vyriausybės (kišimosi). Ši teorija puikiai tinka lipdukui,
klijuojamam ant bamperio. Tačiau yra viena bėda: ji neveikia. Ji
niekada neveikė.“
Respublikonai per ateinančių metų rinkimų kampaniją sieks
kritikuoti B.Obamos ekonomikos politiką, didelį nedarbą, sąstingį
nekilnojamojo turto rinkoje ir didžiulį biudžeto deficitą.
„Turite Jungtinių Valstijų prezidentą, kuris užėmė postą
trejus metus ir neturi jokio plano mūsų ekonomikos gyvybingumui“, -
pareiškė respublikonas Mittas Romney, turintis bene
daugiausiai vilčių susigrumti su B.Obama per 2012 metų lapkritį
vyksiančius rinkimus.
Buvęs Masačusetso gubernatorius sakė televizijai „Fox News“,
kad B.Obama neturi „jokio plano vėl padaryti mūsų ekonomiką
galingiausia pasaulyje“.
Tuo tarpu B.Obamos padėjėjai stengiasi išnaudoti stiprėjantį
nusiteikimą prieš didėjančią nelygybę, kad artėjantys rinkimai
taptų referendumu dėl respublikonų politikos, esą ginančios
turtinguosius, silpninančios socialinio saugumo sistemą ir
kraunančią milžiniškus pelnus didžiosioms bendrovėms.
„Tai nėra tik dar vieni politiniai debatai. Tai lemiama mūsų
laikų problema, - pabrėžė šalies vadovas. - Tai žūtbūtinis
momentas viduriniajai klasei, taip pat visiems kovojantiems, kad
patektų į viduriniąją klasę.
„Sprendžiama, ar ši šalis bus tokia, kurioje dirbantys žmonės
galės pakankamai uždirbti, kad sukurtų šeimas, sukauptų kuklių
santaupų, įsigytų būstą ir užsitikrintų sau pensiją“, -
aiškino B.Obama.
Jis pasisakė už naujus nacionalinius įsipareigojimus išlaikyti
švietimo sistemą ir skatinti inovacijas, dėl kurių JAV įmonės
galėtų konkuruoti su besivystančiu pasauliu. Tačiau prezidentas
tvirtino, kad turtingieji turi mokėti didesnius mokesčius, kad visa
šalis klestėtų.
Th.Rooseveltas, išsiskirdavęs ugningomis rinkimų kampanijomis,
Kanzaso mieste Osavatomyje pasakė kalbą „Naujasis nacionalizmas“,
kurioje žadėjo siekti „aiškaus susitarimo“ su amerikiečiais.
„Kai sakau, kas esu už aiškų susitarimą, turiu omenyje ne vien
tai, jog palaikau sąžiningą žaidimą pagal esamas žaidimo
taisykles, bet ir palaikau šių taisyklių pakeitimą taip, kad jos
skatintų didesnę galimybių ir atlyginimo už vienodai geras
paslaugas lygybę“, - tąsyk sakė Th.Rooseveltas.
Baltųjų rūmų padėjėjai aiškino, jog B.Obamos siekis
pažaboti Volstrito ekscesus ir sudaryti visiems vienodas galimybes
yra panašus į idėjas, propaguotas Th.Roosevelto, kuris norėjo
panaudoti vyriausybės galias nevaržomam kapitalizmui reguliuoti.
„Nuostabiausia, jog tai skaitydamas (suvoki), kiek daug iš to
galėtų būti įgyvendinta šiandien“, - Baltųjų rūmų atstovas
Jay Carney sakė komentuodamas Th.Roosevelto, kuris
vadovavo Jungtinėms Valstijoms 1901-1909 metais, pasakytą kalbą.
„Teddy Rooseveltas... sveikino nuostabią pažangą, kurią
pramonė buvo padariusi Amerikoje, taip pat tai, kaip laisvoji rinka
prisidėjo prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, - nurodė
J.Carney. - Tačiau (jis) taip pat sakė, kad turime pasirūpinti
nustatyti kelio taisykles, užtikrinančias, kad kiekvienas laikytųsi
tų pačių taisyklių ir visi turėtų sąžiningas galimybes.“
Ši kalba, pasakyta po dviejų Th.Roosevelto kadencijų prezidento
poste, žymėjo šio politiko ir jo bendražygių respublikonų
idėjų skilimo pradžią. Vėliau Th.Roosveltas nesėkmingai mėgino
grįžti į prezidento postą 1912 metais su nauja Pažangos partija,
dar žinomą kaip „Briedžio partija“.