Straipsnio autorius Edwardas Lucasas pabrėžia, kad dokumentas, kuriame Lietuva, Latvija ir
Estija kaltinamos antisovietine politika karo pradžioje, o
inkorporacija į Sovietų Sąjunga teisinama šiaurės vakarinių
sienų saugumo stiprinimu, yra neteisingas, nes iš tiesų Baltijos
šalys labai stengėsi išvengti karo, o po okupacijos surengti
tariami rinkimai tebuvo stalinistinės sistemos prievartos pavyzdys.
Jo nuomone, Rusijos URM Informacijos ir spaudos departamento
lapkričio 17 dieną paskelbtas dokumentas turi sulaukti plataus
pasmerkimo.
„Būtų gerai galvoti, kad jo pasirodymas tėra šiurkšti klaida
ir ji bus pašalinta. Bet didesnį nerimą kelia interpretacija, kad
tai įžanga naujam bandymui - galbūt sutampančiam su Vladimiro
Putino grįžimu į Kremlių kitąmet - pateisinti stalinistinę
istorijos versiją ir apjuodinti pavadinant nacių marionetėmis tas
šalis, kurios buvo nekaltos sovietų agresijos aukos“, - rašoma
straipsnyje.
„Tai ne tik bjauru Rusijos kaimynams, kurių saugumas yra
klibančių tarptautinių organizacijų rankose. Tai taip pat
tragedija Rusijai - šaliai, kuri nuo bolševikų nukentėjo
daugiausia“, - pažymi „European Voice“.
Sovietų Sąjunga Baltijos šalis okupavo 1940 metų vasarą.
1941-1944 metais Lietuva, Latvija ir Estija buvo nacių rankose, o
jiems ėmus pralaiminėti kare Baltijos šalyse prasidėjo antroji
sovietų okupacija.
Per sovietinės okupacijos pirmuosius keliolika metų į lagerius
ir tremtį buvo išvežti beveik 300 tūkst. Lietuvos gyventojų,
daugiau nei 25 tūkst. žuvo fronte, dar per 20 tūkst. gyvybių
nusinešė rezistencinis pasipriešinimas.