Pasak šio šaltinio, derybų išvakarėse atsivėrė dideli
pozicijų skirtumai tarp 27 ES šalių lyderių, kurie Briuselyje
tarsis, kaip užtikrinti nustatytų fiskalinių kriterijų laikymąsi
euro zonos valstybėse.
Taip pat išlieka nesutarimų prieš derybas, kaip sustiprinti
Europos finansinio gelbėjimo fondą, kad jis taptų pajėgus padėti
Italijai arba Ispanijai, jeigu dar labiau išsiplėstų skolų krizė,
privertusi prašytis tarptautinės pagalbos Graikiją, Airiją ir
Portugaliją.
„Nėra jokio susitarimo - jį turės priimti valstybių ir
vyriausybių vadovai“ per viršūnių susitikimą, kuris vyks
ketvirtadienį ir penktadienį, šaltinis sakė naujienų agentūrai
AFP.
Jis pridūrė, kad per vadinamųjų šerpų - aukšto rango
pareigūnų, kuriems patikėta pakloti pamatą tiesioginėms lyderių
deryboms - susitikimą Vokietijos vyriausybės atstovai laikėsi
„griežtos“ pozicijos.
Vokietija tvirtina, kad visa ES turi pakeisti savo sutartį, kad
vyriausybės būtų teisiškai įpareigotos atsakingai elgtis kitų
valiutos sąjungos narių atžvilgiu.
Kitas šaltinis Vokietijos derybininko nuotaikas vadino
„fetišistinėmis“, kai Berlynas atmetė galimybę, kuri leistų ES
sutartį keisti be ilgų ir brangių konsultacijų su visuomene. Pasak
šaltinio, šis sprendimas yra žingsnis į „avantiūrą“, kurios
baigtis gali būti neaiški“.
Berlynas taip pat išlieka nusistatęs prieš įvairius sumanymus,
kaip sustiprinti euro zonos finansinio gelbėjimo fondą.
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos pozicija šiuose debatuose lieka
„neaiški“, sakė aukšto rango pareigūnas.
Euro neįsivedusi Britanija pagrasino reikalausianti didelių
nuolaidų iš euro zonos partnerių, kad palaikytų sutarties
pakeitimus, kuriuos euroskeptikai vadina valdžios perdavimu
Briuseliui.
Jungtinė Karalystė siekia dar daugeliui metų apsaugoti savo
gyvybiškai svarbų Londono Sičio finansinių paslaugų sektorių nuo
ES reguliavimo ir siūlomų mokesčių, todėl didėja tikimybė, kad
ES šalių nuomonės per šį viršūnių susitikimą smarkiai
išsiskirs.
Prancūzijos Europos reikalų ministras perspėjo, kad ES vieningoji valiuta gali žlugti, o pati Bendrija - iširti, jeigu
politikos lyderiai nesugebės išspręsti regiono skolų krizės.
„Padėtis rimta... Euras gali sprogti, o Europa - iširti“, -
Jeanas Leonetti sakė Prancūzijos televizijai
„Canal Plus“ likus kelioms valandoms iki gyvybiškai svarbaus ES
viršūnių susitikimo Briuselyje pradžios.
Pasak jo, jog būtų geriausia, jeigu į derybas dėl skolų
krizės sprendimo būtų įtrauktos visos 27 ES šalys, tačiau euro
zonai nepriklausančios valstybės gali atsiriboti nuo šių
svarstymų.
„Kai tarp 27 (šalių) atsiranda sakančių „Manęs nedomina, apie
ką jūs kalbatės, nes aš niekada nenorėsiu įsivesti euro, tai
neturėtų sukelti paralyžiaus“, - sakė J.Leonetti, turbūt
pirmiausia turėdamas galvoje Didžiąją Britaniją.
Per šį viršūnių susitikimą sunkiausiai bus susitarti dėl
„drausmės“, pabrėžė ministras, kalbėdamas apie Prancūzijos ir
Vokietijos pastangas įtikinti kitas euro zonos nares prisiimti
teisinius įsipareigojimus dėl nustatytų biudžeto deficito ribų
laikymosi ir automatinių sankcijų šių taisyklių pažeidėjams.
J.Leonetti taip pat kritikavo kreditų reitingų agentūras,
kurios pagrasino pabloginti euro zonos šalių gebėjimo grąžinti
skolas įvertinimą, jeigu joms nepavyks pažaboti šios finansų
krizės.
„Jos mane kiek erzina... Kreditų agentūroms nedera kištis į
politiką - tai turi daryti žmonės ir žmonių atstovai“, -
pabrėžė ministras.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bendrame laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Hermanui Van Rompuy išdėstė siūlomus euro zonos taisyklių pakeitimus, dėl kurių susitarė praėjusią savaitę, praneša „EUobserver“.
„Dabartinė krizė aiškiai atskleidė Europos pinigų sąjungos trūkumus. Turime juos pašalinti“, - rašoma jų laiške.
Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai įspėja, kad jeigu visos 27 Europos Sąjungos (ES) valstybės nesutiks su siūlomais pakeitimais, reikės eiti į priekį be jų.
Pagrindiniai N.Sarkozy ir A.Merkel pasiūlymai yra susiję su griežtesnėmis biudžetų kontrolės taisyklėmis ir baudomis jų nesilaikančioms valstybėms. Jie siūlo 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficito limitą įrašyti į valstybių įstatymus.
Euro zonos lyderiai laiške taip pat rašo, kad nori reguliariai bent porą kartų per metus rengti euro zonos viršūnių susitikimus.
N.Sarkozy ir A.Merkel taip pat siūlo, kad visoje Europoje būtų taikomas finansinių sandorių mokestis.