Skilimas tarp pasisakančių už naująją ES sutartį ir jos
priešininkų sukrėtė pamatus sąjungos, kuri buvo įkurta, siekiant
užtikrinti taiką ir klestėjimą Europoje, smarkiai nukraujavusioje
per Antrąjį pasaulinį karą.
ES šalys mėgino glaudžiau susivienyti, siekiant pažaboti jau
dvejus metus besiplečiančią skolų spiralę, prasidėjusią nuo
Graikijos, kuri nugramzdino euro zoną į krizę, o dabar
grasinančią vėl nustumti į recesiją pasaulio ekonomiką.
Netgi penktadienį suderinus seniai lauktą sutartį, kurios
nekantriai laukė kitų šalių vyriausybės ir pasaulio rinkos,
prieš Europos lyderius dar lieka daug neįveiktų kliūčių.
Jie vėl susitiks vėliau penktadienį tartis dėl naujosios
sutarties detalių ir kaip būtų drausminami griežtų fiskalinės
politikos taisyklių pažeidėjai. Lyderiai siekia, kad šios
sutarties tekstas būtų surašytas iki ateinančio kovo.
Azijos rinkose, kurios jau buvo pradėjusios prekybą, kai
europiečiai paskelbė apie savo paskutinės minutės sutartį, buvo
stebimas nuosmukis, nes investuotojai vis labiau pesimistiškai
vertina galimybes, kad Europos lyderiai sugebės rasti pakankamai
veiksmingą sprendinį, kuris pažabotų skolų krizę.
Didžioji Britanija, kuri nėra įsivedusi euro, labiausiai
priešinasi sutarčiai, kuri susietų visas 27 ES šalis į glaudesnę
fiskalinę sąjungą. Jungtinės Karalystė argumentuoja, jog toks
žingsnis kelia pavojų jos suverenumui ir Londono finansų sektoriui,
duodančiam didelę dalį šalies pajamų.
Tuo tarpu abi didžiausios euro zonos ekonomikos - Vokietija ir
Prancūzija - pasisako už 27 šalių susitarimą.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy kaltę
verčia Didžiosios Britanijos premjerui Davidui Cameronui.
„Davidas Cameronas padarė pasiūlymą, kuris mums pasirodė
nepriimtinas - protokolą prie sutarties, kuris Jungtinei Karalystei
leistų išvengti didelės dalies finansinių paslaugų reguliavimo“,
- N.Sarkozy sakė po šio „sudėtingo“ viršūnių susitikimo,
užsitęsusio visą naktį.
„Mes negalėjome to priimti. Priešingai, mes manome, jog dalis
pasaulio bėdų kyla iš finansų sektoriaus nepakankamo reguliavimo,
- pabrėžė jis. - Jeigu norite išskirtinės sąlygos neturėti
euro, tačiau siekiate dalyvauti visuose sprendimuose dėl euro... ir
netgi juos kritikuoti - tai neįmanoma.“
D.Cameronas gynė savo poziciją.
„Šis pasiūlymas neatitinka Didžiosios Britanijos interesų, todėl aš su
juo nesutiksiu“, - jis sakė žurnalistams Briuselyje.
„Mes neturime euro, ir aš džiaugiuosi, kad mes neturime euro, -
pareiškė D.Cameronas. - Mes niekada neįstosime į euro (zoną) ir
niekada neatsisakysime tokio suverenumo, kurio atsisako kitos šalys.“
Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas sakė, kad naująją
„tarpvyriausybinę sutartį“ pasirašys 17 euro zonos šalių, taip
pat šešios kitos - Bulgarija, Danija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir
Rumunija.
Čekija ir Švedija prieš apsispręsdamos nutarė pasikonsultuoti
su savo parlamentais, o Didžioji Britanija ir Vengrija šių
įsipareigojimų nutarė neprisiimti.
Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas po šio susitikimo pasiuntė signalą, kad jo šalis prie naujosios
sutarties veikiausiai neprisijungs.
„Būtų labai keista pasirašyti sutartį, kuri sudarytų
įspūdį, jog mes esame euro zonos šalis, - jis sakė naujienų
agentūrai „The Associated Press“. - Ir tokio tikslo niekada nebuvo.“
Vyriausybės, pasirašančios naująją sutartį, turės sutikti
su precedento neturinčiu ES institucijų kišimusi į nacionalinių
biudžetų formavimą.
Pasibaigus šioms deryboms paskelbtame pranešime sakoma, kad
naująją sutartį pasirašiusios vyriausybės turės laikytis
subalansuotų biudžetų, kurių struktūrinis deficitas negalės
viršyti 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šalys turės
pakeisti savo konstitucijas, kad ši sąlyga būtų išpildyta.
Į šią sutartį taip pat bus įtrauktas išsamiau neaptartas
„automatinis koregavimo mechanizmas“ šalims, kurios pažeistų
nustatytas taisykles, nurodoma pranešime.
Be to, sankcijos bus taikomos šalims, kurių bendras biudžeto
deficitas viršytų 3 proc. BVP.
Kad išvengtų tokio deficito, šalys turės teikti savi
nacionaliniu biudžetus vertinti Europos Komisijai, kuri bus įgaliota
reikalauti, kad fiskaliniai planai būtų taisomi. Šalys taip pat
turės iš anksto informuoti, kiek planuoja skolintis.
Tačiau D.Cameronas perspėjo, kad sutarties, kuri galiotų tik 23
ES šalims, įgyvendinimas būtų sudėtingas.
„Europos Sąjungos institucijos priklauso 27-ių Europos
Sąjungai“, - pabrėžė jis.
Naujosios sutarties taisyklių laikymąsi prižiūrėtų Europos
Komisija ir Europos Teisingumo Teismas.
Nors priešakyje laukia dideli iššūkiai, Europos centrinio
banko vadovas Mario Draghi sakė, kad šio
viršūnių susitikimo rezultatai naudingi euro zonai. Juos taip pat
gyrė Vokietijos kanclerė Angela.
„Visada sakiau, kad 17 euro zonos šalių turi atgauti
pasitikėjimą, - sakė ji. - Tikiu, kad su šiandienos sprendimais
tai galima pasiekti ir tai bus pasiekta.“
Šis ES viršūnių susitikimas Briuselyje laikomas kritiniu
žingsniu, siekiant išgelbėti eurą. Vieningoji ES valiuta netenka
tarptautinių finansų rinkų pasitikėjimo, nes baiminamasi, kad kai
kurios prasiskolinusios euro zonos šalys gali tapti nepajėgios
grąžinti savo skolas.
Šios abejonės reikia, kad pavojingai įsiskolinusių šalių
vyriausybės turės mokėti didesnes naujų paskolų palūkanas,
kurios taptų dar didesne našta biudžetui ir galiausiai nebeliktų
galimybių jų išmokėti.
ES pareigūnai mano, kad vienas būdas susigražinti rinkų
pasitikėjimą - sustiprinti euro zonos šalių ir jų biudžetų
finansinę priežiūrą. Pasirašant tarpvyriausybinę sutartį būtų
siekiama, kad nacionaliniai biudžetai taptų subalansuoti ir kad
didelės skolos nebesusikauptų.
Be to, pareigūnai mano, kad investuotojų pasitikėjimą tai pat
būtų galima susigrąžinti, sukaupiant didelį pinigų rezervą,
kuris taptų garantija, jog euro zonos šalys netaps neįgaliomis
grąžinti savo skolas.
Europos vadovų tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy pareiškė, kad , euro zonos ir kitos ES šalys
papildomai perves iki 200 mlrd. eurų į Tarptautinį valiutos fondą
(TVF), o šios lėšos būtų naudojamos į sunkią padėtį
patekusioms šalims gelbėti. Euro zonai nepriklausančios Švedija ir
Danija jau pareiškė, kad finansiškai prisidės prie šio plano.
N.Sarkozy taip pat sakė, jog du ES finansinio gelbėjimo fondai -
būsimasis Europos stabilumo mechanizmas (ESM) ir Europos finansinio
stabilumo fondas (EFSF) bus valdomi Europos centrinio banko (ECB),
nors dar nesusitarta dėl šio plano detalių.
Susitarimo tarp visų 27 ES šalių nepavyko pasiekti, nors
derybų maratonas tęsėsi labai ilgai.
27 ES šalių prezidentai ir premjerai derybas pradėjo
ketvirtadienį 19 val. 30 min. vietos (20 val. 30 min. Lietuvos) laiku
ir posėdžiavo iki pat penktadienio 4 val. 30 min. (5 val. 30
minučių).