Užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas sakė, kad
galutinis sprendimas, ar Rusija dalyvaus Čikagoje vyksiančiame
viršūnių susitikime bus priimtas po kovo 4 dieną vyksiančių
prezidento rinkimų, per kuriuos, kaip daugelis prognozuoja, į
Kremlių grįš premjeras laimės premjeras Vladimiras Putinas.
„Būtų daug lengviau surengti viršūnių susitikimą, jeigu mes
iki tol susitartume dėl priešraketinės gynybos, - S.Riabkovas sakė
Rusijos valstybinei televizijai. - Mes nežinome, ar jie sutiks, ar
ne.“
„Dalyvavimas tokiame aukšto lygio viršūnių susitikime visų
pirmiausiai priklauso nuo to, ar jo turinys bus reikšmingas“, -
pridūrė jis.
Šie S.Riabkovo komentarai nuskambėjo kitą dieną po to, kai abi
pusės nepakeitė savo pozicijų per Briuselyje vykusį NATO užsienio
reikalų ministrų susitikimą, kuriame dalyvavo JAV valstybės
sekretorė Hillary Clinton ir Rusijos diplomatijos
vadovas Sergejus Lavrovas.
H.Clinton sakė, kad Jungtinės Valstijos „toliau stums į priekį
priešraketinės gynybos“ planus, nors Rusijos prezidentas Dmitrijus
Medvedevas perspėjo atsakydamas dislokuosiantis raketas prie rytinių
NATO sienų.
„Tai nekeičia mūsų strateginio balanso su Rusija ir tikrai
nėra priežastis karinėms atsakomosioms priemonėms“, - pareiškė
H.Clinton.
Rusija baiminasi, kad jog dėl šio priešraketinės gynybos skydo
jos mažėjantis branduolinis arsenalas kada nors gali tapti
neveiksmingas, taip pat išdėstė, kurių atsakomųjų žingsnių
gali imtis, jeigu NATO neatsižvelgs į Maskvos nuogąstavimus.
Rusijos ir NATO taryba buvo įkurta 2002 metais, siekiant
išsklaidyti Maskvos nerimą dėl karinio aljanso plėtros į rytus po
Sovietų Sąjungos žlugimo.