Iš 143 dalyvavusių deputatų 89 balsavo už šešių partijų
administraciją, vadovaujamą prancūzakalbio socialisto Elio Di Rupo.
Tuo tarpu 54 įstatymų leidėjai, daugiausiai flamandų
separatistai, balsavo prieš.
E.Di Rupo vyriausybė, kurioje šeši ministrai atstovauja
olandiškai kalbantį turtingesnį šiaurinį Flandrijos regioną, o
kiti šeši - skurdesnę prancūzakalbę Valoniją šalies pietuose,
buvo prisaikdinta antradienį, tačiau jai teks spręsti sudėtingas
problemas, tapusias šalį apėmusios politinės krizės priežastimi.
Gilėjant prieštaravimams tarp abiejų regionų, šaliai, kurioje
yra įsikūrusios svarbių tarptautinių organizacijų, tokių kaip
Europos Sąjungos (ES) ir NATO valdančiosios institucijos, nelengva
išlikti susitelkusiai dėl bendros politikos ir ekonomikos vizijos.
6,5 mln. gyventojų turinčioje Flandrijoje piktinamasi, kad
turtingesniam regionui tenka subsidijuoti 4,5 mln. gyventojų
turinčią Valoniją, o vyriausybę pavyko suformuoti tik tuomet, kai
iš užsitęsusių derybų dėl koalicijos buvo pašalinta įtakinga
separatistinė partija N-VA.
Partija N-VA, kuri atsisako vadinti E.Di Rupo ministru pirmininku,
kraštutinių dešiniųjų flamandų partija „Vlaams Belang“,
prancūzakalbių federalistų partija ir abiejų bendruomenių
Žalieji šeštadienį balsavo prieš vyriausybę.
Savo kalboje prieš balsavimą E.Di Rupo pažadėjo: „Mes būsime
gilių ir ilgalaikių pokyčių vyriausybė, kuri, tačiau, negriaus
mūsų socialinio modelio, mūsų gyvenimo bendrai ir mūsų
federacijos modelio“.
Jis yra pirmasis prancūzakalbis premjeras Belgijoje per daugiau
kaip 30 metų ir pirmasis socialistas nuo 1974 metų.
Jo veiksmų plane - biudžeto išlaidų sumažinimas 11,3 mlrd.
eurų - tai būtų griežčiausia ekonominė taupymo priemonė per 70
pastarųjų metų.
Didėjantys skolinimosi kaštai ir firmos „Standard & Poor's“
sprendimas praėjusį mėnesį pabloginti+ Belgijos reitingą nuo AA+
iki AA, supurtė belgų politikus, kurie atidėjo į šalį savo
nesutarimus ir susitarė dėl koalicijos.
Pernai šalies skola siekė 96 proc. Bendrojo vidaus produkto
(BVP), tik vos vos mažiau negu Graikijos ir Italijos euro zonoje
Todėl koalicija pažadėjo subalansuoti buhalteriją iki 2015 metų,
tačiau daugelio ekonomistų nuomone, Belgija gali nepasiekti
biudžete planuoto 0,8 proc. augimo.
Vyriausybė - neįtikėtina abiejų Belgijos kalbinių pusių
socialistų, krikščionių demokratų ir liberalų koalicija - taip
pat planuoja palaipsniui perduoti valdžią regionų asamblėjoms.
Tačiau praradus pusantrų metų rietenoms, premjerui E.Di Rupo
beliko tik pustrečių metų.