Ketvirtadienio vakarą prasidėjusi ES lyderių vakarienė, kurioje buvo gludinti kampai dėl naujos finansinės tvarkos šioje Sąjungoje, baigėsi tik penktadienį paryčiais.
Oficialiai viską vainikavo optimistiniai pareiškimai, kad krizė įveikta, o lyderių susitarimas, pasak Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, sugrąžins pasitikėjimą euru.
Tačiau užkulisiuose garsiau skambėjo ginčai, kaltinimai vieni kitiems, nusivylimo atodūsiai ir savęs įtikinėjimas, kad „geriau toks susitarimas negu jokio”.
Taisykles dar teks tvirtinti
„Dar didesnė integracija, griežta fiskalinė politika”, – taip susitarimo esmę apibūdino Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso.
Tai, anot jo, padės išgelbėti eurą ir ES ekonomiką.
Svarbiausias susitarimo punktas tas, kad ES daugumos balsais galės spręsti, ar drausminti ir net bausti 3 proc. biudžeto deficitą peržengusias nares.
17 euro zonos narių tam nė kiek neprieštaravo. Tuo tarpu Lietuva ir dar 8 šalys, nepriklausančios euro zonai, buvo paminėtos tarp tų, kurioms reikės atsiklausti savo parlamentų dėl naujos sutarties ratifikavimo.
Šis procesas gali užtrukti, nors Berlynas ir Paryžius laimėjimu gali laikyti tai, kad dėl sutarties pakeitimų gali neprireikti rengti referendumų kai kuriose ES šalyse.
Neoficialiai tikimasi, kad ir 9 euro zonai nepriklausančių valstybių prisijungimui prie sutarties jų šalių parlamentarai nesutrukdys.
Tokį signalą vakar jau pasiuntė Danija ir Vengrija, kurios prieš tai karštai diskutavo, ar pritarti svarbiausioms ES reformoms per pastarąjį dešimtmetį.
ES peržengė ribas?
Tačiau viena ES šalis – Jungtinė Karalystė – su jokiais pakeitimais kategoriškai nesutiko.
Tad įvyko tai, ko labiausiai bijota, – Briuselyje kilo chaosas.
„26 ES narės įšoko į laivą. Ir nors pačios nežino, kur plaukia, kritikuoja mus, kad mūsų nėra denyje, – vakar rytą pavargusiu balsu leptelėjo vienas britų pareigūnas. – Tačiau mes nesigraužiame išvengę kelionės „Titaniku”, pasielgėme teisingai.”
Tokiais ir dar išraiškingesniais pasiteisinimais dėl Jungtinės Karalystės premjero Davido Camerono nepritarimo naujai ES sutarčiai dabar ginasi euroskeptiški britai.
D.Cameronas dar prieš susitikimą žadėjo, kad neleis aukoti savo šalies, arba, kaip tiesmukai pripažino patys britų diplomatai, Sičio bankininkų interesų dėl euro gelbėjimo.
Ir pažadą jis ištesėjo. Atsivežė šūsnį reikalavimų, kurie sukėlė kone alergišką Vokietijos ir Prancūzijos lyderių, tapusių ES reformų architektais, reakciją.
Tuo tarpu kitų ES šalių diplomatai tik kraipė galvą dėl itin nelanksčios D.Camerono pozicijos ir jo tikėjimo, kad pavyks įtikinti Vokietijos kanclerę A.Merkel pritarti bent daliai britų pasiūlymų.
Britų nuomone, grasinimais dėl bausmių, jei ES narės nesilaikys nustatytų taisyklių, Sąjunga peržengė ribas.
„Tai ne demokratija, o diktatas, – aiškino pagarsėjęs britų euroskeptikas, europarlamentaras Nigelas Farage’as. Ir mėgaudamasis žiniasklaidos dėmesiu dar įgėlė D.Cameronui. – Nors kartą čia Briuselyje esu populiaresnis nei mūsų premjeras.”
Britus žada nubausti
Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy paryčiais surengtoje spaudos konferencijoje atrodė praradęs savitvardą dėl britų elgesio.
Prancūzijos vadovas net viešai neslėpė pykčio, o derybose, anot britų šaltinių, ir keiksmų D.Camerono atžvilgiu.
Todėl daugelio šalių diplomatai, netgi patys britai prakalbo apie Jungtinės Karalystės izoliaciją. Kai kas net šaipėsi, kad Londonas netrukus turės maldauti, jog jį izoliavusi ES pasigailėtų.
„Tai Jungtinė Karalystė izoliavo save nuo sprendimų priėmimo, o ES lieka vieninga”, – kritikos D.Cameronui negailėjo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tuo tarpu vienos ES šalies diplomatas atvirai perspėjo, kad daugumos Sąjungos narių rūstybę užsitraukusi Jungtinė Karalystė dar sulauks rimtų pasekmių dėl savo „veto”. Tai, anot ekspertų, Jungtinė Karalystė gali pajusti jau netrukus.
Susitarimas baimių neišsklaidė
Tačiau, bent dalies ekspertų nuomone, ne tiktai britai patyrė pralaimėjimą. Mat ES susitikime pasiektas tik politinis susitarimas siekti naujos sutarties. Ji nebus visos ES sutartis ir gali būti patvirtinta tik maždaug po pusės metų. Kitaip sakant, susitarimo, kurio tikėjosi Vokietija ir Prancūzija, Sąjungos valstybių lyderiai nepasiekė.
Dar svarbiau tai, kad vakar popiet skubiai išsiskirstę ES lyderiai politiniu susitarimu nesužavėjo rinkų: akcijų biržos tiek Europoje, tiek JAV bei Azijoje kaipmat smuko. Tokios reakcijos buvo tikėtasi, bet ateities prognozės dar niūresnės.
„Niekas negali pasakyti, kada tai baigsis, bet akivaizdu, kad per visą šitą chaosą atgaivinti pasitikėjimo ES nepavyko”, – sutartinai aiškino ekonomistai.
Lietuvą baigtis tenkina?
Lietuva į susitikimą atvyko savo poziciją suderinusi su Baltijos ir Šiaurės šalimis. Anot D.Grybauskaitės, buvo akivaizdu, kad ES reikia naujo susitarimo.
„Dėl mūsų tų sutarčių keisti gal ir nereikėtų. Bet pačiai Europai, euro zonai tai – jau būtinybė. Lietuvai, Skandinavijos šalims tai nebus sudėtinga, bet būtinybė gelbėti visos ES finansus yra akivaizdi”, – teigė D.Grybauskaitė.
Lietuvos prezidentės nuomone, ES tiesiogiai nepradės kištis į Bendrijos narių, tarp jų ir Lietuvos, biudžetus, todėl mūsų suverenitetas pažeistas esą nebus.
Be to, Lietuvą turėjo patenkinti ir Europos Vadovų Tarybos prezidento Hermano van Rompuy teiginiai, kad ES palaiko bendros energetikos politiką.
Kroatijos sėkmė
* Susitikime Briuselyje buvo aptariama ne vien pačios Europos Sąjungos ateitis.
* Kroatija penktadienį pasirašė stojimo į Europos Sąjungą sutartį. Šis žingsnis buvusiai Jugoslavijos respublikai atveria kelią tapti Bendrijos nare iki 2013 metų vidurio po beveik dešimtmetį trukusių permainingų derybų.
* Sutarties pasirašymo ceremonija, kurioje dalyvavo ES šalių lyderiai, vainikavo seniai puoselėtas Zagrebo ambicijas. Tačiau tai, kad ji įvyko tuo metu, kai ES yra apėmusi besiplečianti skolų krizė, slopina paprastų kroatų entuziazmą.
Svarbiausi Briuselio susitikimo rezultatai
* ES šalių lyderiai susitarė, kad vadinamasis struktūrinis deficitas, skaičiuojamas atmetus unikalius veiksnius, tokius kaip skolų grąžinimas arba ekonomikos ciklo poveikis, negalės viršyti 0,5 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).
* Sutartį pasirašiusios šalys griežtesnes biudžeto formavimo taisykles turės įtvirtinti savo konstitucijose, o Europos teisingumo teismas prižiūrės, ar jos teisingai įformintos.
* Šalims, kurių biudžeto deficitas viršys 3 proc. BVP, bus taikomos „automatinės pasekmės”, nebent jas blokuos galingųjų šalių grupė.
* Šalys pasižadėjo „stengtis toliau stiprinti fiskalinę integraciją, siekiant geriau atspindėti tarpusavio priklausomybės laipsnį”. Bet nebuvo susitarta dėl bendrų euro zonos euroobligacijų išleidimo.
* Euro zonos lyderiai taip pat susitarė dėl kai kurių priemonių, turinčių įtikinti rinkas, kad bus sukurta patikima „ugniasienė”, sauganti nuo skolų krizės išplitimo kitose eurą įsivedusiose šalyse. Nuspręsta spartinti būsimojo finansinio gelbėjimo fondo – Europos stabilumo mechanizmo (ESM) – kūrimą, kad jis pradėtų veikti liepą. Lyderiai pareiškė, kad šiam fondui nustatyta 500 mlrd. eurų riba bus įvertinta iš naujo.
* ES šalys „svarstys ir per 10 dienų patvirtins” 200 mlrd. eurų pervedimą Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), kuris vėliau galėtų suteikti pagalbą prasiskolinusioms euro zonos šalims.
* Taip pat diskutuota dėl privataus sektoriaus dalyvavimo: lyderiai pripažino, kad anksčiau sprendžiant Graikijos krizę priimtas sprendimas, privertęs privačius investuotojus sutikti su Atėnų skolų nurašymu, davė neigiamų rezultatų ir nebus naudojamas ateityje.
* Visos šios priemonės turės būti įtrauktos į teisiškai įpareigojančią tarptautinę sutartį, kuri „būtų pasirašyta kovą arba anksčiau”.