Neseniai Italijos naujienų agentūrų pranešimuose šmėkštelėjo kelios žinutės apie aštuonių „Cosa Nostra” banditų paleidimą į laisvę pirma laiko.
Tokie pranešimai iš Sicilijos – teisėsaugos kasdienybė. Mafija samdo patyrusius advokatus, o prokurorai nesusitvarko su milžinišku bylų srautu. Bosai tuo sumaniai naudojasi ir vienas po kito atgauna laisvę.
Kelių Palermo smogikų paleidimo istorija greičiausiai ir būtų likusi nepastebėta, jeigu ne itin skambus bylos pavadinimas. Aštuoni vyrai turėjo supūti kalėjime: jie buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos už garsaus prokuroro P.Borsellino nužudymą.
Visuomenę vėl audrina gandai
Beveik du dešimtmečius visiems viskas buvo aišku: 1992 metų liepos 19 dieną „Cosa Nostra” smogikų grupė seną „Fiat” automobilį prigrūdo trotilo ir užtaisą susprogdino tuo momentu, kai P.Borsellino, lydimas penkių apsaugos agentų, atvyko aplankyti savo motinos.
Bet dabar P.Borsellino byla – vėl švari kaip baltas popieriaus lapas. Nebėra įtariamųjų, kaltųjų. Nebėra tiesos.
Jeigu aštuoni iki gyvos galvos nuteisti banditai nekalti, kas tada nužudė P.Borsellino?
Kas ir kodėl 19 metų slėpė tikruosius žudikus?
Kas suteikė melagingus parodymus, kodėl jais patikėjo teismas ir kodėl amžiaus byla vadintas nusikaltimas taip aplaidžiai tirtas?
Šie klausimai tarsi uraganas supurtė visą Italijos teisinę sistemą. Sujaukė XX amžiaus pabaigos istoriją.
Seniai sklandę, bet „nemoksline fantastika” vadinti gandai vėl kelia nerimą visuomenei: drąsusis prokuroras esą žuvo todėl, kad žinojo apie slaptas mafijos ir politikų derybas.
Teks perrašyti istoriją
Katanijos apeliacinis teismas šiomis dienomis ėmėsi keistų teisinių viražų.
Jis nusprendė išteisinti aštuonis iki gyvos galvos už prokuroro P.Borsellino nužudymą nuteistus vyrus. Ir tuo pat metu atsisakė patenkinti Kaltanisetos magistrato teisėjo Roberto Scarpinato reikalavimą iš naujo pradėti P.Borsellino bylos tyrimą.
Taigi kruviniausias XX a. pabaigos Italijos istorijos puslapis vėl atverstas – tą tvankią sekmadienio popietę 52 metų Palermo antimafijos prokuroro pagyvenusi motina išvydo suanglėjusį sūnaus kūną nutrauktomis rankomis.
Sprogimas D’Amelio gatvėje buvo toks galingas, jog atrodė tarsi čia buvo numesta aviacinė bomba. 300 metrų gatvės asfalto ruožas išsilydė. Daugiabutis, kuriame gyveno P.Borsellino motina ir sesuo, liko be fasado langų, durų ir sienų.
Ir štai dabar, praėjus 19 metų po 6 žmonių gyvybę nusinešusio sprogimo, paaiškėjo, kad kaltininkų nebėra.
Palermo antimafijos prokuratūros vadovas žuvo praėjus vos 57 dienoms po kito legenda tapusio antimafijos prokuroro Giovanni Falcone, jo žmonos ir apsaugos agentų žūties.
Susprogdinusi G.Falcone įpėdinį, „Cosa Nostra” patvirtino: žiaurus karas su valstybe pradėtas.
Štai kodėl iš naujo atversti P.Borsellino bylą Italijai yra itin skausmingas dalykas. Teks ne tik iš naujo ieškoti įtariamųjų, nusikaltimo vykdytojų ir užsakovų.
Teks dar kartą perrašyti istoriją ir išsiaiškinti: kas su kuo kariavo, kas su kuo tarėsi, kas nenorėjo tiesos.
Du mafiozai, dvi atgailos
Ligšiolinę P.Borsellino nužudymo versiją pateikė „pentito” – atgailaujantis mafiozas Vincenzo Scarantino.
Jis prisipažino pavogęs „Fiat” automobilį ir su keliais bendrininkais įvykdęs teroro aktą D’Amelio gatvėje.
1993 metais su Palermo teisėsauga pradėjęs bendradarbiauti V.Scarantino prokurorams išdėstė nusikaltimo eigą ir motyvus. Prokurorai liko patenkinti: aštuoni mafijos vyrai nuteisti iki gyvos galvos, tarp jų ir pats informatorius. Byloje padėtas taškas.
Šiandien ši versija atrodo juokinga. Pasirodo, „pentito” parodymais niekas nesuabejojo, niekas jų ir netikrino. Bent jau tol, kol neatsirado kitas „pentito” – Gaspare Spatuzza.
„V.Scarantino – melagis. „Fiat” automobilį pavogiau aš, aš rūpinausi trotilu, aš bendravau su žmogžudystės užsakovais”, – pareiškė šis Brankačo klano atstovas Kaltanisetos prokurorui Sergio Lari.
Prokuroras ir atgailaujantis banditas bendravo trejus metus. Tol, kol S.Lari surinko 1200 puslapių dosjė ir pats įsitikino: pirminė P.Borsellino nužudymo versija buvo pakišta, o nusikaltimas faktiškai net nebuvo tiriamas.
Bet jeigu V.Scarantino yra melagis, gal tada ir G.Spatuzza – toks pat fantazijų pardavėjas?
Tačiau G.Spatuzza pateikė neginčijamų įrodymų. Jis pasiūlė dar kartą ištirti susprogdinto automobilio nuolaužas.
„Įsitikinsite: automobilyje buvo nauji stabdžiai. Tuo pasirūpinau aš, nes pavogęs negalėjau vairuoti – stabdžiai neveikė”, – pasakojo su teisėsauga bendradarbiaujantis mafiozas.
Jis pateikė daugybę tikslių aplinkybių, nupiešė nusikaltimo schemą, papasakojo, kaip mašina buvo „įdaryta” 120 kilogramų trotilo, kaip buvo sekamas kiekvienas prokuroro P.Borsellino žingsnis.
Kas buvo slaptas bendrininkas?
Šiandien P.Borsellino drauge su G.Falcone vadinami italų tautos didvyriais. Tragiškos didybės šiems vyrams suteikė ir tai, kad jie puikiai žinojo, kas jų laukia.
Tiesa, iki šiol neaišku, kuriems galams „Cosa Nostra” bosams prireikė taip greitai ir taip brutaliai susidoroti su G.Falcone įpėdiniu.
Pirmojo Palermo antimafijos prokuroro nužudymas buvo aiškus „programinis teroro aktas”, kuriuo buvo pradėtas 1992–1994 metų vadinamasis mafijos žudynių laikotarpis.
Tuo tarpu mažiau nei po 2 mėnesių įvykęs sprogimas D’Amelio gatvėje rodė, kad kai kas labai skubėjo ir nerimavo dėl P.Borsellino veiklos.
Kas skubėjo ir kas nerimavo? Ir kodėl taip lengvai pavyko susidoroti su G.Falcone įpėdiniu, nors jį dieną naktį saugojo penki automatais ginkluoti policininkai?
Likus maždaug 20 dienų iki mirties P.Borsellino kreipėsi į Palermo policiją prašydamas uždrausti statyti mašinas prie motinos namų. Antimafijos prokuroro prašymas liko neišgirstas ir net nepradėtas svarstyti.
Įdomių detalių Kaltanisetos prokurorui pateikė ir „pentito” G.Spatuzzai. Jis tiesiogiai įvardijo saugumo tarnybų agentą, kuris esą padėjo parūpinti didžiulį trotilo kiekį.
Tiesa, kiek vėliau mafiozas savo parodymų atsisakė. Tačiau patvirtino, kad pagalbininkas „iš išorės” buvo ne „Cosa Nostra” žmogus. Turint galvoje, kad Palermo mafija turi patikimus vidinio saugumo filtrus, sunku patikėti, jog ruošiant tokį svarbų pasikėsinimą galėjo dalyvauti pašalinis, bosams nežinomas asmuo.
Broliai Graviano – mįslingi
2008-aisiais su sensacingais parodymais į viešumą išniręs ankstesnės P.Borsellino nužudymo teorijos nepagrįstumą įrodęs „pentito” G.Spatuzza be jokių užuolankų papasakojo, kas buvo nužudymo sumanytojai. Tai – Brankačo klano bosai broliai Giuseppe ir Filippo Graviano. G.Spatuzza naujų faktų teisėsaugai pateikia tam tikromis dozėmis. Kai ką pasako, kai ką paneigia, bet ne iki galo. Tačiau įdomu tai, jog bosai Graviano nė kiek neišgyvena dėl to, ką pasakoja jiems buvęs pavaldus mafijos smogikas.
Įspūdis toks, tarsi jie lauktų kieno nors reakcijos. Griežtojo režimo kalėjime bausmę atliekantis F.Graviano neseniai pareiškė: „Jeigu neįvyks tai, ko mes tikimės, ką gi, matyt, laikas pradėti bendradarbiauti su šalies magistratūra.”
O 1994 metais, kai mafijos karas su valstybe buvo jau beveik baigtas, teisėsauga nugirdo keistą F.Graviano pokalbį Romoje, La Dolče Vitos gatvės bare „Doney”.
„Dabar jau bus viskas gerai. Valstybė – patikimose rankose”, – pareiškė F.Graviano.
O Italijoje tais metais lyg tyčia pirmą kartą rinkimus laimėjo Silvio Berlusconi partija „Pirmyn, Italija”.
Beje, Nacionalinė antimafijos prokuratūra niekaip nesugeba aptikti milžiniško „Cosa Nostra” turto, kuris iš Palermo buvo investuotas nežinoma kryptimi.
Turtingiausiais „Cosa Nostra” bosais buvo laikomi broliai Graviano.
Valstybės juodoji dėžė dingo
Dviejų įtakingų Palermo bosų „atstovo spaudai” misiją galbūt atliekantis G.Spatuzza pokalbiuose su prokurorais kelis kartus užsiminė apie brolių Graviano ryšius su Laisvės partijos senatoriumi Marcello Dell’Utri.