Išplatintame trijų partijų bendrame pareiškime sakoma, kad
dalyvaudami referendume ir balsuodami „prieš“ mes dar kartą
patvirtinsime ir įtvirtinsime Latvijos valstybės demokratinį
identiškumą ir latvių kalbą kaip bendrą pagrindą visiems
Latvijos gyventojams“.
Partijos pareiškime labai gerai vertinama pozicija tų rusų,
baltarusių ir kitų tautybių Latvijos politikų ir visuomenės
veikėjų, kurie paragino nedalyvauti kampanijoje prieš latvių
kalbą kaip vienintelę valstybinę, ir smerkia mėginimus sukelti
abejonių Latvijos valstybingumo pagrindais ir suskaldyti Latvijos
visuomenę.
Anksčiau Centrinės rinkimų komisijos surengtame parašų už
referendumo dėl rusų kalbos statuso Latvijoje rinkime, pirminiais
duomenimis, dalyvavo daugiau nei 183 tūkst. piliečių. Jeigu
parašų skaičius bus didesnis nei 10 proc. rinkėjų, dalyvavusių
pastaruosiuose Seimo rinkimuose (ne mažiau kaip 154 tūkst.), CRK
perduos juos prezidentui nagrinėti.
Balsavimas Seime įstatymo projekto dėl valstybinės kalbos
suteikimo rusų kalbai klausimu gali įvykti pavasario sesijoje.
Kadangi konstitucinių pataisų projektas numato Konstitucijos 4 str.
pataisą, referendumas dėl jos bus surengtas nepriklausomai nuo to,
kokį sprendimą priims parlamentas.
Kad Konstitucijos pataisos įsigaliotų, referendume už jas turi
balsuoti mažiausiai pusė rinkėjų (naujausiais duomenimis, dabar
jų yra maždaug 771 tūkst.).