Drauge su „Bugged Planet“ ir „Privacy International“ bei žiniasklaidos organizacijomis šešiose valstybėse – ARD Vokietijoje, „The Bureau of Investigative Journalism“ Jungtinėje Karalystėje, „The Hindu“ Indijoje, „L‘Espresso“ Italijoje OWNI“ Prancūzijoje ir „The Washington Post“ Jungtinėse Valstijose, „WikiLeaks“ viešina šokiruojančius faktus apie šią slaptą industriją, suklestėjusią po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios bei kasmet susižeriančią milijardus dolerių pelno.
„WikiLeaks“ jau paviešino 287 dokumentus, tačiau „Spy Files“ projektas tęsiamas ir artimiausiu metu turėtų būti paviešinta daugiau informacijos.
Tarptautinio persekiojimo kompanijos įsikūrusios technologiškai pažangiausiose valstybėse ir pardavinėja įrangą visoms kitoms pasaulio šalims. Ši industrija yra beveik nereguliuojama. Žvalgybos tarnybos, karinės pajėgos ir policija gali tyliai, masiškai ir visiškai slaptai perimti skambučius ir įsilaužti į kompiuterius be ryšio paslaugų tiekėjų pagalbos ar žinios. Tam, kad būtų galima nustatyti asmens buvimo vietą, jam pakanka turėti mobilųjį telefoną – net ir išjungtą.
Tačiau „Spy Files“ demaskuoja ne vien „gerų Vakarų valstybių“ eksportą į „blogas Trečiojo pasaulio šalis“. Vakarų kompanijos taip pat tiekia masinio persekiojimo įrangą Vakarų žvalgybos tarnyboms.
Tradiciniais šnipinėjimo atvejais žvalgybos tarnybos, tokios, kaip britų MI5, įtaiso pasiklausymo įrangą vieno ar dviejų juos dominančių asmenų telefonuose. Per pastaruosius dešimt metų visuotinio persekiojimo sistemos tapo norma. Bendrovės, tokios kaip „VASTech“, slapta pardavinėja įrangą, kuria nuolat įrašinėjami ištisų tautų pokalbiai telefonu; kitais prietaisais fiksuojama tiksli kiekvieno mobiliojo telefono buvimo vieta.
Žvalgybos rinkoje prekiaujama sistemomis, pajėgiomis infekuoti technologiniais virusais kiekvieną „Facebook“ vartotoją ar išmaniojo telefono savininką.
Įranga pardavinėjama diktatoriams
Kai šiais metais buvo nuversti diktatoriai Egipte ir Libijoje, gyventojai aptiko pasiklausymo kambarius, iš kurių „Gamma“ korporacijos Jungtinėje Karalystėje, „Amesys“ Prancūzijoje, „VASTech“ Pietų Afrikoje bei „ZTE Corp“ Kinijoje pagamintais prietaisais buvo sekamas kiekvienas jų žingsnis internete bei kiekvienas pokalbis telefonu.
Tokios persekiojimo kompanijos kaip „SS8” Jungtinėse Valstijose, „Hacking Team“ Italijoje ir „Vupen“ Prancūzijoje kuria virusus (Trojos arklius), kuriais įsilaužiama į asmeninius kompiuterius bei telefonus (įskaitant „iPhone“, „Blackberry“ ir „Android“), perimama prietaiso kontrolė, fiksuojamas kiekvienas jo panaudojimas ir net vaizdai bei garsai iš kambario, kuriame jis yra.
Kitos kompanijos, pavyzdžiui, čekų „Phoenexia“, bendradarbiauja su karinėmis pajėgomis, kurdamos kalbos analizės įrangą: asmenys identifikuojami pagal lytį, amžių bei svarbą ir sekami pagal kalbos spektogramas.
Iš Jungtinėse Valstijose įsikūrusios „Blue Coat“ ir vokiečių „Ipoque“ įsigyta įranga tokiose šalyse kaip Kinija ir Iranas užkertamas kelias disidentų telkimuisi internete.
Praeityje „Nokia Siemens Networks“ dukterine įmone buvusi „Trovicor“ Bahreino valdžios organus aprūpino šnipinėjimo įranga, kuria vėliau buvo sekamas žmogaus teisių aktyvistas Abdulas Ghanis Al Khanjaras. Jo asmeninių pokalbių mobiliuoju telefonu klausytasi dar prieš tai, kai 2010-2011 m. žiemą vyras buvo apklaustas ir sumuštas.
Duomenys perduodami valstybei
2011-ųjų sausį JAV Jutos valstijoje esančioje dykumoje aptikta 1,5 mlrd. dolerių vertės įrangos, skirtos neribotą laiką saugoti terabaitus nacionalinės ir tarptautinės žvalgybos duomenų.
Telekomunikacijų kompanijos noriai dalijasi klientų duomenimis su valdžios organais – nesvarbu, kokioje šalyje. Per pastarojo rugpjūčio suirutę Jungtinėje Karalystėje demaskuotas „Research in Motion“ (RIM), „BlackBerry“ gamintojo, pasiryžimas padėti valdžios organams nustatyti jų klientų tapatybę. RIM taip pat derėjosi dėl „BlackBerry Messenger“ duomenų perdavimo Indijos, Libano, Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų vyriausybėms.
Ginklavimosi informacija pražudo nekaltus žmones
Esama komercinių įmonių, kurios pardavinėja specializuotą įrangą, analizuojančią duomenis ir paverčiančią juos galinga priemone, pasitarnaujančia karinėms pajėgoms ir žvalgybos tarnyboms.
Pavyzdžiui, JAV karinėse bazėse oro pajėgų pilotai, padedami vaizdo sąsajos ir valdymo svirties, renka duomenis apie padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Vidurio Azijoje. Panaudodama šią informaciją, Centrinė žvalgybos valdyba nutaiko raketinius ginklus.
Centrinė žvalgybos valdyba (CIA) yra įsigijusi įrangą, leidžiančią suderinti telefonų signalus ir balso spektogramas bei nedelsiant nustatyti asmenų tapatybę ir buvimo vietą. Masačusetso valstijoje įsikūrusi kompanija „Intelligence Integration Systems, Inc.“ šiam tikslui pardavinėja vietos analizės įrangą „Geospatial Toolkit“. Kita Masačusetso kompanija „Netezza“, įsigijusi įrangos kopiją, ją neteisėtai perkodavo ir pardavė nelegalią versiją CIA, kuri ją panaudojo nuotolinio valdymo orlaiviams.
„Intelligence Integration Systems, Inc.“, tvirtinanti, jog įranga negali būti naudojama didesniame nei 40 pėdų aukštyje, padavė „Netezza“ į teismą dėl neteisėto įrangos panaudojimo. Kompanijos įkūrėjas Richas Zimmermanas teisme pareiškė, jog jį „apstulbino žinia, kad jie (CIA) nori žudyti žmones su įranga, kuri tokiame aukštyje neveikia“.
G.Orwello pasaulis
Visame pasaulyje masinio persekiojimo kompanijos padeda žvalgybos tarnyboms persekioti pavienius asmenis ar „įtakingas bendruomenes“.
„Spy Files“ paviešinti duomenys liudija, jog kompanijos uždirba milijardus, aprūpindamos valdžios organus pažangia persekiojimo įranga, pažeidinėdamos eksporto taisykles ir ignoruodamos žmogaus teisių nepaisančius diktatūrinius režimus.