Europos Sąjungos (ES) valstybių ir kitų Vakarų šalių tikslas buvo aiškus – pagal susitarimą visos didžiosios atmosferos teršėjos šiltnamio efekto dujomis turi atsidurti po vienu teisiniu „stogu”.
Bet kruopščioms pastangoms sukurpti teisiškai įpareigojantį dokumentą sekmadienio naktį puolė priešintis Kinija ir Indija. Šių vis labiau planetą teršiančių šalių atstovai pareiškė neprivalantys paklusti ES norams.
Nuo gėdingo žlugimo Durbano konferenciją išgelbėjo Brazilijos atstovas Luisas Figueresas. Jis pasiūlė pakeisti pakto tekstą taip nežymiai, kad jis įtiko ir Vakarams, ir Kinijai bei Indijai.
Derybos užtruko ne veltui?
Jei šis paktas bus, kaip numatoma, 2015 metais patvirtintas, jis įsigalios 2020-aisiais ir galutinai pakeis 1997 metais pasirašytą Kioto protokolą.
Dėl pakto buvo susitarta po beveik 14 dienų trukusių derybų, kuriose dalyvavo daugiau nei 190 JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) valstybių.
Forumas taip pat inicijavo „žaliąjį klimato fondą”, kad būtų lengviau nukreipti iki 100 mlrd. dolerių per metus neturtingoms, pažeidžiamoms šalims. Ši iniciatyva kilo per 2009-ųjų Kopenhagos viršūnių susitikimą.
„Tikiu, kad tai, ką pasiekėme Durbane, suvaidins pagrindinį vaidmenį gelbėjant rytojų, šiandieną”, – džiaugėsi deryboms pirmininkavusi Pietų Afrikos Respublikos užsienio reikalų ministrė Maite Nkoana-Mashabane.
Sutiko su kompromisu
Tiesa, konferencijos baigtis galėjo būti ir ne tokia sėkminga. Indijos ir Kinijos atstovai iš pradžių įnirtingai priešinosi Vakarų šalių iniciatyvoms.
Esą teisiniai įsipareigojimai mažinti išmetamų emisijų kiekį pasmerks milijonus indų ir kinų skurdui bei gerokai pristabdys ekonomikos augimą.
„Kodėl aš turiu pasirašyti ant balto lapo ir taip apsunkinti 1,2 mlrd. indų gyvenimą, jei net nežinau, ką siūlo ES? Prašau nelaikyti mūsų įkaitais”, – piktinosi Indijos aplinkosaugos ministras Jayanthi Natarajanas.
Vyriausiasis Kinijos derybininkas Xie Zhenhua pridūrė: „Kas ES davė teisę mums nurodinėti, kaip elgtis?”
Tačiau tuomet įsikišo M.Nkoana-Mashabane ir sukvietė nesutariančių šalių atstovus į privačią diskusiją.
Būtent tuomet ir buvo išgirstas brazilo L.Figuereso pasiūlymas tiesiog pavadinti teisinius įsipareigojimus kitais žodžiais – „sutartais veiksmais, turinčiais teisines pasekmes”.
Po dviejų valandų derybos buvo sėkmingai baigtos.
Realūs veiksmai atidedami?
Vakarų šalių atstovai džiūgavo – esą susitarimas palengvins kovą su klimato kaita. Tačiau nemažai aplinkosaugos organizacijų jau pareiškė, kad priimti klaidingi sprendimai.
„Skurdžios šalys turės pasistengti kur kas labiau nei turtingosios. Kitaip tariant, iš badaujančiųjų bus atimta gerokai daugiau negu iš žmonių išsivysčiusiose valstybėse”, – tvirtino Tarpvyriausybinio besivystančių šalių centro Ženevoje vadovas Martinas Khoras.
Tarptautinės organizacijos „Žemės draugai” („Friends of the Earth”) pirmininkė Nnimmo Bassey pridūrė, kad „Durbane realūs veiksmai atidedami iki 2020 metų, o tai yra pasaulinio lygio nusikaltimas”.
„Tai reiškia, kad vidutinė temperatūra mūsų planetoje ir toliau didės. 1 proc. pasaulio turtingųjų nusprendė, kad dera paaukoti likusius 99 proc.”, – pareiškė N.Bassey. („The New York Times”, „Guardian”, LR)
Kioto protokolas nustos galioti
Kioto protokolas – tai įpareigojantis dokumentas, kuriame numatytos priemonės, kaip kovoti su pasauliniu atšilimu. Jis buvo priimtas 1997 metais Japonijos Kioto mieste.
Protokolu pasiektas susitarimas 2008–2012 metais sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą išsivysčiusiose šalyse 5,2 proc., lyginant su 1990 metų kiekiu.
Dokumentas įsigaliojo 2005-ųjų vasarį, netrukus po to, kai protokolą ratifikavo Rusija. Taip buvo įvykdyta Kioto protokolo sąlyga, pagal kurią jį ratifikuoti turi ne mažiau kaip 55 šalys.
Derybos dėl naujo dokumento, kuris pakeis 2012 metais nustosiantį galioti Kioto protokolą, prasidėjo dar 2007-aisiais.
Tačiau jas ilgai temdė ginčai dėl to, ar įsipareigoti mažinti išmetamų dujų kiekį turi ir besivystančios šalys.