Protestai žada V.Putinui politinės karjeros saulėlydį

Kol Ypatingosios paskirties būrio (OMON) darbuotojai supo šimtus demonstrantų, skanduojančių „Rusija be Putino!“ Maskvos centre praėjusios savaitės pradžioje, V.Putinas apžiūrinėjo Michelangelo ir Caravaggio paveikslus A.Puškino vaizduojamojo meno muziejuje.

Šeštadienio protesto akcijos, į kurias susirinko keliasdešimt tūkstančių nepatenkintųjų, tai pat nesusilaukė asmeninio premjero reagavimo, o jo sekretorius spaudai pakomentavo mitingą tik užsienio spaudai, pavadinęs jį „dalies gyventojų, nepatenkintų oficialiais rinkimų rezultatais, demokratišku protestu“ ir pažadėjo atsižvelgti į visus protestuojančiuosius.

Signalas, kurį norėjo pasiųsti V.Putinas, aiškus: šalies lyderiui visa tai - normalus dalykas. Jis sugeba sėkmingai išgyventi protestus, jam nėra ko bijoti.

Tačiau nereagavimas taip pat gali sudaryti įspūdį, kad žmogus, valdęs Rusiją daugiau nei dešimt metų, toli nuo liaudies, ir tai gali būti lemtinga klaida.

Ekspertai mano, kad V.Putinas galės susitvarkyti su protestais ir sugrįžti į prezidento kėdę po rinkimų 2012 metų kovą, bet jo autoritetas silpnės, jeigu jis negalės atsakyti į didėjantį nepasitenkinimą.

„Mes matome V.Putino epochos saulėlydį“, - sakė politologė Lilija Ševcova iš Maskvos Carnegie instituto gruodžio 10 dienos mitingų išvakarėse.

„Priešmirtinė agonija gali baigtis šiais metais, kitais metais, gal po dvejų metų, bet viskas krypsta į pabaigą, ir lyderis, kuris prarado legitimumą, prieš kurį stojo Sankt Peterburgas ir Maskva, negali valdyti Rusijos. Laikas eina“, - sakė ji.

Daug kas priklausys nuo taktikos, kurią 59-erių lyderis išsirinks artimiausiomis dienomis ir savaitėmis problemoms spręsti, ir tęsis protestai už dviejų didžiausių Rusijos miestų nors kažkurį laiką.

„Protestai nugriaudės jau greitai. Įtūžis dėl rinkimų gali kaitinti juos kurį laiką, bet idėjų, ką daryti toliau, nėra. (Opozicijos) lyderiai rungtyniauja vienas su kitu“, - sakė J.Levados centro direktorius Levas Gudkovas.

„Kad būtų galima eiti toliau, reikia tam tikros politinės platformos ir veiksmų plano. Aš tiesiog nematau to“, - sakė jis.

V.Putino jėga - politinis vadovavimo šaliai 12 pastarųjų metų patyrimas, griežta tradicinių žiniasklaidos priemonių kontrolė ir valstybės aparatas, esantis jo žinioje, į kurį įeina armija, policija ir iždas.

Rusijoje beveik nėra tradicijos rengti didelius protestus gatvėse, ir daugelis Rusijos gyventojų, kaip ir anksčiau, pasitiki valstybe kaip pagrindine maitintoja: toks bruožas įsitvirtinto sovietmečiu.

L.Gudkovas manymu, tikimybė, kad protestai peraugs į nacionalinio masto maištą, nelabai didelė, nes daugelis „nesutinkančiųjų“ iš vidurinės klasės ir miesto jaunimas nebūtinai išreiškia visų 143 mln. gyventojų interesus.

„Jaunimas regionuose veikiau remia V.Putiną. Daugiau nei kitos grupės jie mano, kad jis sėkmės simbolis, kietas vyras ir gimęs būti lyderis, - sakė L.Gudkovas. - Nuotaika kitokia Maskvoje, kur nepasitenkinimas išaugo prieš dvi savaites iki rinkimų ir gali taip pat greitai nuslūgti“.

Tokios įžvalgos sustiprina paplitusią nuomonę, kad V.Putinas sugebės atlaikyti tiesioginę grėsmę.

„Manau, jis gaus savotišką įspėjimą, liaudis jam pasakė: mums nepatinka tai, kas vyksta, - mano populiarus televizijos laidų vedėjas Vladimiras Pozneris. - Aš manau, kad kai įvyks prezidento rinkimai, jis laimės. Už ką dar galima balsuoti?“.

Demonstracijos parodė, kad opozicija auga, vis daugėja nepatenkintųjų dėl aukšto korupcijos lygio, politinės sistemos autoritarinės kontrolės ir didžiulės prarajos tarp vargšų ir turtingųjų. Tai tos sritys, kuriose protestuotojai nori pamatyti permainų.

Grėsmė slegia ne tik V.Putiną. Pavojus gresia visai politinei sistemai, kurią jis sukūrė, būdamas prezidentas 2000-2008 metaus, kur vyraujantį vaidmenį vaidina vienas žmogus.

Nuo 2008 metų premjero pareigose jis liko vyresniuoju partneriu tandeme su prezidentu Dmitrijumi Medvedevu.

Daugelį Rusijos gyventojų papiktino V.Putino ir D.Medvedevo rugsėjo sprendimas dėl „rokiruotės“ po prezidento rinkimų, parodęs, kad įgaliojimų perėmėjas tik šildė prezidento kėdę globotojui, kuriam Konstitucija atėmė teisę sėdėti joje tris laikotarpius iš eilės.

„Nieko nekeičiant, (politinė) konstrukcija sugrius pati“, - rašė tinklaraštyje milijardierius iš „Forbes“ sąrašo Michailas Prochorovas, kai baigė neilgai trukusią politinę partijos „Teisingas reikalas“ vadovo karjerą, patekęs į Kremliaus nemalonę.

V.Putino kritikai šiurpsta nuo minties, kad jeigu jis laimės dar du prezidento laikotarpius, galės valdyti šalį iki 2024 metų, ir lygina jį su sovietiniu lyderiu Leonidu Brežnevu, kurio 18 metų valdžioje asocijuojasi su sąstingiu.

L.Ševcova, taip pat artimas Kremliui šaltinis sakė, kad premjeras turi tris galimus kelius.

„Situacija bloga, bet valdoma, - sakė šaltinis, ir yra keli būdai ją išspręsti: atlikti radikalius pakeitimus, bet tai mažai tikėtina, nes gali susprogdinti situaciją; populizmas ir griežtos priemonės. Aš manau, populizmas, pagerintas neesminiais sistemos pakeitimais, - pats įtikimiausias scenarijus“.

„Griežtos priemonės, represijos gali atvesti prie katastrofos Rusijoje, bet lyderiai to nenori“, - pridūrė jis.

Taip pat manoma, kad V.Putinas pasitrauks toliau nuo „Vieningosios Rusijos“, kuri gavo minimalią daugumą Valstybės Dūmoje pagal gruodžio 4 dienos rinkimų rezultatus, remdamasi jo įsteigtu „Jungtiniu liaudies frontu“. Asmeninis V.Putino populiarumas kur kas didesnis nei jo partijos.

Tačiau V.Putinas kažin ar galės užliūliuoti protestus, jeigu viešai elgsis taip tarsi niekas nepasikeitė.

„Aš tikiuosi, V.Putinas supranta, kad tai buvo ne šiaip balsavimas prieš „Vieningąją Rusiją“, o balsavimas prieš jo sugrįžimą (į prezidento postą)“, - sakė viešųjų ryšių bendrovės „LEFF Group“ prezidentas Vladimiras Frolovas.