Rusijos valdžia – kryžkelėje?

"Lietuvos ryto" ir lrytas.lt inf.
Metai, prasidėję Arabų pavasariu, baigiasi Vladimiro Putino rudeniu. Taip situaciją Rusijoje įvardija Vakarų spauda. Grėsmę pajutęs Kremlius elgiasi dvejopai: rodo ir pasiryžimą kovoti, ir daro nuolaidų.
Maskva demonstravo pasiryžimą kovoti ar bent jau duoti lygiavertį atsaką savaitgalį į gatves pasipylusiai opozicijai.
Daugiau nuotraukų (1)
Dešimtys tūkstančių į gatves išėjusių protestuotojų šeštadienį tapo rimtu signalu valdančiajam Rusijos režimui. Ypač trečiajai kadencijai į prezidento postą pasiryžusiam atsisėsti V.Putinui.
Bet Maskva pirmadienį demonstravo pasiryžimą kovoti ar bent jau duoti lygiavertį atsaką savaitgalį į gatves pasipylusiai opozicijai.
Sostinės centre esančioje Manežnajos aikštėje vakar susirinko tūkstančiai partijos „Vieningoji Rusija”, kuri skelbia laimėjusi gruodžio 4-osios rinkimus, rėmėjų.
Siuntė žinią ir pasauliui
Vakar oficialiai skelbta, kad valdžios palaikymo mitinge „Šlovė Rusijai” dalyvauja apie 25 tūkst. žmonių, tačiau nepriklausomi žurnalistai ir eiliniai gyventojai tikino, kad dalyvių kur kas mažiau.
Sankcionuoto mitingo dalyviai atsinešė plakatus anglų ir rusų kalbomis. „Tikimės, jog užrašai anglų kalba padės užsienio žurnalistams suprasti mūsų požiūrį, ir jiems neprireiks vertėjų iš opozicijos”, – teigė judėjimo „Mestnyje” spaudos tarnyba.
Tiesa, „Vieningosios Rusijos” atstovai teigė mitingu tikrai neduodantys atsako šeštadienio protestams. Esą tai seniai planuotas tradicinis mitingas, skirtas Konstitucijos dienai.
Nors per vakarykštį protestą parodyta parama džiugino V.Putiną, apžvalgininkai tvirtina, kad politiko padėtis dėl didžiausių nuo jo atėjimo į valdžią protestų keičiasi. Esą daugiau nei dešimtmetį tik kalbėjusiam politikui dabar gali tekti išmokti ir klausytis.
Ir muša, ir glosto
Nors V.Putinas neskubėjo asmeniškai komentuoti šeštadienio demonstracijų, jo atstovas Dmitrijus Peskovas bandė sudaryti įspūdį, kad premjeras atviras kritikai.
„Mes gerbiame protestuotojų poziciją. Girdime, kas sakoma. Ir toliau jų klausysimės”, – savaitgalį pareiškė D.Peskovas.
Norą klausytis viešai demonstravo ir V.Putino valios vykdytoju dažnai pavadinamas Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Sekmadienį šalies vadovas „Facebook” puslapyje pažadėjo, kad įtarimai dėl parlamento rinkimų klastojimo „Vieningosios Rusijos” naudai bus ištirti.
„Nesutinku su protestuotojų šūkiais ir teiginiais. Nepaisydamas to, liepiau patikrinti visą rinkimų apylinkių informaciją, susijusią su rinkimų įstatymo laikymusi”, – socialiniame tinkle rašė D.Medvedevas.
Bet toks jo pareiškimas sulaukė tik tūkstančių žmonių kritikos, taip pat ir kitų „Facebook” naudotojų įžeidinėjimų.
Protestuotojai reikalauja daug daugiau nei tik tyrimo. Jie siekia, kad rinkimai būtų surengti iš naujo, Centrinės rinkimų komisijos vadovas Vladimiras Čurovas atleistas, rinkimuose būtų leista dalyvauti opozicinėms partijoms, o politiniais kaliniais laikomi žmonės paleisti.
Tačiau nors Rusijos režimas ir bando nuolaidžiauti, pastarieji opozicijos norai – tik kova su vėjo malūnais. V.Putino atstovas D.Peskovas vakar tik patvirtino, kad Maskva dabar protestuotojus viena ranka muša, o kita glosto.
Jis pabrėžė, kad pretenzijos dėl klastojimų nepakeis rinkimų rezultatų. „Tai jokiu būdu negali paveikti rinkimų teisėtumo klausimo arba bendro rezultato”, – sakė D.Peskovas.
Bažnyčia keičia toną?
Į Rusijoje verdančias diskusijas dėl rinkimų rezultatų įsitraukė ir Stačiatikių bažnyčia, kurios balsas šalyje tikrai įtakingas. Bažnyčia prisijungė prie protestuotojų ragindama, kad Rusijos rinkimų procesas turi būti teisingas.
„Akivaizdu, kad kai kurie paslaptingi rinkimų dalykai kelia nerimą žmonėms. Sistema turi būti labiau kontroliuojama visuomenės. Privalome visi kartu civilizuotos viešos diskusijos metu nuspręsti, kaip tai padaryti”, – sakė Rusijos ortodoksų bažnyčios atstovas Vsevolodas Čaplinas.
Jo pareiškimas itin reikšmingas jau vien dėl to, kad jis dažnai kritikuotas kaip Kremliaus gynėjas. Maža to, V.Čaplinas pareiškė, kad jeigu Bažnyčia gautų patvirtintų rinkimų pažeidimų faktų, ji būtų pasirengusi aptarti juos su Centrine rinkimų komisija ir kitomis valdžios institucijomis.
Be V.Čaplino, rinkimų rezultatus yra komentavę ir pavieniai dvasininkai.
Už ką balsavo A.Kudrinas?
Buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas iki šiol buvo laikomas artimu V.Putino sąjungininku. Bet šiomis dienomis pasirodęs interviu privertė spėlioti, ar ir A.Kudrinas neatsuka premjerui nugaros.
Dienraščiui „Vedomosti” A.Kudrinas pareiškė, kad keičiantis politiniam klimatui Rusijoje idealus laikas sukurti naują dešiniųjų partiją, mat liberalai šalyje nesulaukia didelio palaikymo.
„Tokios politinės struktūros sukūrimas yra būtinas, ir tai neišvengiamai bus padaryta. Aš esu pasiruošęs prisidėti prie to”, – sakė A.Kudrinas.
Jis taip pat pabrėžė, kad D.Medvedevas ne kartą jo prašė tapti liberalios partijos „Teisingas reikalas” lyderiu, tačiau A.Kudrinas atmetęs tokį pasiūlymą.
„Aš pasakiau ne, suprasdamas, kad partija „Teisingas reikalas” su savo „neaiškiais žmonėmis” ir didele Kremliaus kontrole bus visiškai bejėgė”, – teigė A.Kudrinas.
Buvęs finansų ministras prisipažino nebalsavęs už partiją „Vieningoji Rusija” per gruodžio 4-osios rinkimus ir tikino, kad mažėjantis valdančiosios partijos populiarumas – suprantamas padarinys.
Anot A.Kudrino, „Vieningoji Rusija” nepateisino žmonių vilčių, nes jos programoje nebuvo jokių svarbių pokyčių, tarp jų verslo sąlygų palengvinimo, kovos su korupcija ir teisinės sistemos atkūrimo.
O jį laikyti V.Putino bendraminčiu, anot A.Kudrino, būtų neteisinga.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.