Naktį iš pirmadienio į antradienį Lenkijos sostinės Varšuvos gyventojus budino nacionalistinių organizacijų surengta demonstracija, skirta paminėti karinės padėties įvedimo trisdešimtmečiui. Eitynių apsaugai vėl buvo sutelktos gausios policijos pajėgos, mat teisėsaugininkai baiminosi, kad nepasikartotų tokios riaušės, kokios kilo prieš mėnesį nacionalistams švenčiant nepriklausomybės dieną.
Naktinis Jaunalenkių bei Tautinių radikalų lygos ONR sukviestos maršas praėjo be incidentų. Šios organizacijos į savo renginius dažnai kviečiasi agresyvumu garsėjančius futbolo sirgalius, o pastarieji beveik visada sukelia susistumdymus ar riaušes. Šį kartą futbolo chuliganų demonstracijoje nesimatė, į eitynes susirinko vos tūkstantis naionalistų, o per demonstraciją nekilo susirėmimų su policija, nebuvo deginamos televizijos mašinos, nedužo kavinių langai.
Ne mažesnis išbandymas policininkų laukia antradienio vakare. Opozicinė teisės ir teisingumo partija (TTP), padedama radijo programos „Radio Maryja“ pažadėjo sukvietė 20 tūkst. tautiečių į kontroversišką „Nepriklausomybės maršą“.
Kontroversišką todėl, jog TTP lyderis, ekspremjeras Jaroslawas Kaczynskis paragino minint karinės padėties įvedimą protestuoti prieš dabartinę vyriausybės politiką, kuri esą suverenumui graso lygiai tiek pat, kiek komunistai.
J.Kaczynskis apkaltino premjerą Donaldą Tuską, kad sutikdamas finansiškai prisidėti prie euro valiutos gelbėjimo operacijos jis nuskurdins tautiečius ir pakenks šalies suverenumui. J.Kaczynskis ragina Konstitucinį teismą nuteisti užsienio reikalų ministrą Radoslawą Sikorskį už tai, kad šis, viešėdamas Berlyne, pasiūlė Vokietijai prisiimti ES lyderio ir gelbėtojo nuo ekonominės krizės vaidmenį.
TTP lyderis gąsdina, jog suteikdama didesnius įgaliojimus Briuseliui ir Berlynui Lenkija taps joms ne mažiau pavaldi, kaip kad Maskvai sovietmečiu. Karinės padėties prilyginimą dabartinės vyriausybės politikai pasmerkė prezidentas Bronislawas Komorowskis bei dauguma Seimo partijų.
Sociologinių apklausų firmos OBOP tyrimas paliudijo, jog dauguma lenkų ir toliau mano, jog generolo Wojciecho Jaruzelskio sprendimas 1981 m. gruodžio 13 d. įvesti karinę padėtį buvo teisingas. Taip teigė 44 proc. apklaustųjų, prieš buvo 34, neapsisprendusių 22 procentai.
Lenkai mano, jog jei W.Jeruzelskis nebūtų paklusęs Maskvos nurodymui uždrausti „Solidarumo“ profsąjungą, tuo metu suvienijusią dešimt milijonų tautiečių, į gatves būtų išvažiavę sovietų tankai ir aukų būtų buvę nepalyginamai daugiau.
Per karinės padėties įvedimą žuvo apie šimtą lenkų, ir aukų giminaičiai bei nacionalistinės organizacijos kasmet naktį iš gruodžio 12 į 13 d. rengia nedidelius mitingus prie W.Jaruzelskio namų. Sunkiai vėžiu sergantis 88 metų generolas šiemet išplatino pareiškimą, kuriame atsiprašė tautiečių už skriaudas, patirtas per karinę padėtį, tačiau pareiškė, jog ir dabar priimtų tokį pat sprendimą.