Gruzijos prezidentas ir jo aplinka į politiką pasukusį 55 metų Bidziną Ivanišvilį atvirai vadina Rusijos agentu. Bet milijardierius atšauna, kad labiausiai Maskvai naudingi būtent Michailo Saakašvilio veiksmai, ir žada įveikti jį per sąžiningus rinkimus.
Dar neseniai B.Ivanišvilio vardas plačiajai visuomenei buvo žinomas nebent Gruzijoje ir gal dar iš dalies Rusijoje, kurioje jis susikrovė milijardus.
Tačiau net ir Rusijoje jis buvo vadinamas paslaptingiausiu milijardieriumi: nedalijo interviu, nesirodė viešumoje, nepirko futbolo klubų ar prabangiausių pasaulyje jachtų. Jo vardas vos šmėkštelėjo kelių kovos dėl turto skandalų fone.
Galiausiai nors visas B.Ivanišvilio verslas iki šiol yra Rusijoje, anot jo paties, jis jau dešimt metų nebuvo šioje šalyje. Iki šiol vyras gyveno kone atsiskyrėlio gyvenimą Gruzijoje, garsėdamas čia tik savo dosnia labdaringa veikla.
Tačiau dabar šis gruzinas – jau tarptautinės žiniasklaidos žvaigždė. Spalį pranešęs apie ketinimą pradėti politinę veiklą ir per kitais metais numatytus Gruzijos parlamento rinkimus įveikti M.Saakašvilio partiją, jis iš karto sulaukė dėmesio ne vien Gruzijoje.
Tai nė kiek nestebina. B.Ivanišvilis, žurnalo „Forbes” vertinimu, yra 185-as pagal turtingumą žmogus pasaulyje, o jo turtas (5,5 milijardo JAV dolerių) prilygsta pusei visos Gruzijos bendrojo vidaus produkto.
Tiesa, ir pats milijardierius nesėdi sudėjęs rankų. Pasamdęs žinomą britų viešųjų ryšių bendrovę „GBP Gabara”, jis savo viziją bando skleisti ne vien savo šalyje, bet ir Vakaruose.
Jis dar mėgino skambinti, bet aš atsisakiau bet kokių ryšių”, – teigė B.Ivanišvilis.
Apie revoliuciją kalbėti nenori
Dabar B.Ivanišvilis valdantįjį režimą Gruzijoje vadina labai pavojingu šaliai ir jos žmonėms.
Pavojus esą kyla kiekvienam, todėl jis neatmeta, kad dėl M.Saakašviliui mesto iššūkio tiesioginė netgi fizinė grėsmė gali kilti ir jam.
„Tačiau aš nebijau. Esu atsargus, bet nebijau”, – sakė ne šiaip pilyje, o tikroje tvirtovėje ant kalno įsikūręs milijardierius.
„Nei įstatymų viršenybės, nei nepriklausomų teismų, nei žiniasklaidos laisvės, nei demokratijos apskritai Gruzijoje nėra.
Valdžia daro, ką nori, vyrauja autoritarinis valdymas, kuris gresia virsti diktatūra”, – vardijo tai, su kuo ketina kovoti B.Ivanišvilis.
„Aš tikiu, kad ir žmonės įveiks baimę ir balsuos už mus, – sakė B.Ivanišvilis. Tačiau jis kategoriškai atmeta atėjimo į valdžią kokiu nors kitokiu negu teisėtų rinkimų būdu galimybę. – Aš nekenčiu net žodžio „revoliucija”.”
Vakarietiškos politikos paieškos
Europoje ir JAV dažnai pabrėžiamą M.Saakašvilio esą provakarietišką kursą B.Ivanišvilis vadina tik integravimosi į Europos Sąjungą ir NATO imitavimu.
„Juk NATO – ne vien karinė, bet ir politinė organizacija, kuri reikalauja iš savo narių demokratinio valdymo. Tad kokia gali būti integracija į NATO, jeigu naikini demokratiją?” – retoriškai klausė milijardierius.
Jis pats teigia esąs įsitikinęs, kad narystė NATO Gruzijai būtina, nes kitos išeities šalis tiesiog neturi.
Milijardierius pripažįsta, kad Rusija galbūt niekuomet nesutiks su Gruzijos naryste NATO, tačiau siūlo prisiminti Baltijos šalių pavyzdį.
„Kiek pamenu, Rusija dėl jūsų narystės irgi nebuvo labai laiminga. Tačiau jūs nuosekliai stiprinote savo šalis, įtvirtinote demokratiją ir buvote priimti.
Tuo tarpu M.Saakašvilis nieko panašaus nedaro, o jo agresyvi retorika tik kelia problemų su Rusija”, – įsitikinęs B.Ivanišvilis.
Netgi dėl Rusijos ir Gruzijos karo milijardierius atvirai kaltina M.Saakašvilį.
Tiesa, jis pripažįsta, kad Rusija karui rengėsi, ir visai gali būti, kad jo išvengti nebūtų pavykę bet kokiu atveju.
„Bet jei ne M.Saakašvilio klaidos ir kvailumas, aplinkybės, kuriomis kilo karas, ir pasekmės galėjo būti kitokios”, – B.Ivanišvilis įsitikinęs, kad Gruzijos prezidentas puikiai žinojo padėtį, bet vis tiek leidosi išprovokuojamas.
Rusijos šešėlis
Tačiau politinę veiklą pradėti nusprendusį milijardierių M.Saakašvilis ir jo bendražygiai atvirai vadina Rusijos ir jos lyderio Vladimiro Putino agentu.
Viename susitikimų su valdžią Gruzijoje pakeisti užsimojusiu milijardieriumi šią savaitę buvo pakviestas dalyvauti ir „Lietuvos ryto” korespondentas.
Lemtingas apsisprendimas
Milžiniškas pokytis žmogui, kuris ne tik iki šiol laikėsi atokiai nuo politikos, bet ir deklaravo, kad tapti viešu žmogumi jam būtų visiškai nepriimtina.
„Aš nemėgstu susitikinėti su žurnalistais, dalyvauti viešuosiuose renginiuose ir įvairiuose vakarėliuose. Ten reikia užsidėti kaukę, o aš nekenčiu formalumų.
Aš – materialistas, netikiu gyvenimu po mirties, o pats gyvenimas – trumpas, ir aš nenoriu daryti nieko, kas apribotų mano laisvę. Apskritai nemėgstu būti dėmesio centre”, – 2005 metais iki šio spalio vieninteliame interviu Rusijos laikraščiui „Vedomosti” teigė B.Ivanišvilis.
Tačiau dabar jis turi atsakymą ir į klausimą, kodėl viskas staiga pasikeitė.
„Tai nebuvo lengvas sprendimas, bet atėjo momentas, kai man teko pasirinkti: arba palikti Gruziją ir prarasti tėvynę, arba likti ir sutikti su M.Saakašvilio žaidimo taisyklėmis.
Du kartus jau buvo paruoštas lėktuvas man išvykti. Galiausiai aš pasirinkau likti, bet ne sutikti su valdančiojo režimo taisyklėmis, o pabandyti pakeisti padėtį.
Aš esu vienintelis likęs laisvas žmogus šalyje, kuris dar gali tai padaryti”, – kalbėdamas „Lietuvos rytui” XXI amžiaus pilyje ant kalno Tbilisio pakraštyje nesikuklino B.Ivanišvilis.
Tiesa, atsakyti, kokios konkrečiai aplinkybės lėmė anksčiau visiškai kitaip mąsčiusio milijardieriaus pasirinkimą, B.Ivanišvilis atsakyti nenori. Esą jokio vieno įvykio nebuvo – tai buvo procesas.
Kas sieja su M.Saakašviliu?
Neatrodo, kad Gruziją pakeisti pasišovęs milijardierius būtų linkęs iki galo atvirauti ir dėl to, kas jį sieja su M.Saakašviliu.
2005 metais paklaustas, kaip jis vertina tuomet dar neseniai į valdžią atėjusį rožių revoliucijos lyderį ir jo komandą, B.Ivanišvilis pasakė tik tiek, kad jis „nei prieš, nei už jaunąją kartą”, kuri perėmė valdžią.
Tuo tarpu po pareiškimo apie įsitraukimą į politiką bent jau Gruzijoje B.Ivanišvilis bando neigti čia sklandančius gandus ir net viešus pareiškimus, kad jis kada nors buvo M.Saakašvilio finansinis rėmėjas.
Tokius gandus „Lietuvos rytui” netikėtai patvirtino ir dabar B.Ivanišvilio remiamos Laisvųjų demokratų partijos atstovas Malchazas Osadzė.
Pasak jo, B.Ivanišvilis ne tik šiaip palaikė, bet ir finansiškai rėmė rožių revoliucijos lyderius – netgi mokėjo papildomus atlyginimus į valdžią atėjusiems ministrams.
Iš „Lietuvos ryto” korespondento išgirdęs apie šį liudijimą B.Ivanišvilis kurį laiką, užuot atsakęs į klausimą, aiškinosi su savo komandos nariais ir manęs paties paklausė: „Kas taip sakė?”
Tačiau netrukus jis lyg niekur nieko pradėjo pasakoti, kad papildomos algos ministrams tikrai buvo mokamos, tačiau tai darė ne tiesiogiai B.Ivanišvilis, o sukurtas specialusis fondas, kurį milijardierius parėmė.
„Manau, kad tai buvo teisingas patriotiškas sprendimas. Juk ministrai pasirašinėjo milijonų vertus kontraktus, o jų pačių alga siekė šimtą ar kelis šimtus dolerių”, – dabar jau bandė didžiuotis B.Ivanišvilis.
Dar po akimirkos jis pripažino, kad su M.Saakašviliu ir susitikinėjo, ir patarinėjo jam telefonu. Tačiau, pasak paties B.Ivanišvilio, tai truko tik tol, kol jis „išvydo tikrąjį jo veidą”.
O tai esą nutiko 2007 metais, kai M.Saakašviliui pavaldžios pajėgos ne tik brutalia jėga išvaikė protestuotojus, bet ir užėmė tuomet nepriklausomą televiziją „Imedi”. Po to, B.Ivanišvilio teigimu, jis buvo vienas aktyviausių ragintojų, kad M.Saakašvilis atsistatydintų.
Gruzijos prezidentas tai ir padarė, tačiau grįžo į valdžią jau 2008 metų pradžioje po pirmalaikių šalies vadovo rinkimų, kurie, anot B.Ivanišvilio, buvo suklastoti.
„Nuo to laiko aš radikaliai nutraukiau bet kokius ryšius su M.Saakašviliu.
Tokių kaltinimų argumentas gana svarus: visas B.Ivanišvilio verslas net ir po Gruzijos ir Rusijos karo toliau sėkmingai plėtojamas Rusijoje.
Ir jokių problemų jam, regis, nebuvo iškilę. Nors po karo Kremlius griebėsi net gruzinų deportavimo iš šalies, nekalbant jau apie kitokį persekiojimą.
Tačiau B.Ivanišvilio tokie kaltinimai, regis, nejaudina. Atsakydamas į juos „Lietuvos rytui” jis teigė, kad visa tai – tik M.Saakašvilio propaganda.
„Atrodo, kad daugiau niekuo manęs apkaltinti jie nesugeba, todėl kaltina ryšiais su Rusija. Tačiau aš toje šalyje nesu buvęs jau dešimt metų. Jokių mano ryšių su kuo nors iš valdžios įrodymų nėra ir būti negali.
Tuo tarpu visi žino, ką aš esu padaręs Gruzijai per pastaruosius dvidešimt metų. Todėl tokia propaganda niekas netiki nei pačioje Gruzijoje, nei kur nors Vakaruose”, – demonstruodamas visišką pasitikėjimą savimi aiškino B.Ivanišvilis.
Tai, kad milijardierius teisus dėl Gruzijos, Tbilisyje įsitikinti ilgai netrunka.
Ir užkalbintas vairuotojas, ir viešbučio darbuotoja, ir tiesiog gatvėje paklaustas žmogus pirmiausia minėjo, kad B.Ivanišvilis „tikrai daug padarė dėl Gruzijos ir paprastų žmonių, ypač savo gimtajame regione”.
Kiek kitoks tarptautinis B.Ivanišvilio įvaizdis. Be to, abejonių, ar B.Ivanišvilio netikėtas įsitraukimas į politiką nėra „Rusijos projektas”, galima išvysti ne tik tarptautinėje spaudoje.
Man asmeniškai teko girdėti net tris posovietine erdve besidominčius Vakarų ekspertus į politiką pasukusį Gruzijos milijardierių vadinančius kone tokiais pat žodžiais, kokiais jį vadina M.Saakašvilis.
Beje, pokalbio B.Ivanišvilio pilyje metu teko tapti gana įdomios detalės liudininku. Nors pokalbis per vertėją vyko anglų ir gruzinų kalbomis.
Jo metu suskambo ant milijardieriaus darbo stalo buvęs telefonas, kartu pasigirdo, matyt, automatiškai aparato skelbiami kažkokie skaičiai – tačiau ne gruzinų ir, žinoma, ne anglų, o rusų kalba.
Už iššūkį tenka mokėti
Ar tai reiškia, kad kasdieniame privačiame gyvenime Rusijoje milijardus susikrovusiam verslininkui iki šiol priimtinesnė ne gruzinų, o rusų kalba, sunku pasakyti.
Tačiau panašiai kaip V.Putinas bent jau kol kas Gruzijoje elgiasi tikrai ne B.Ivanišvilis, o dėl jo mesto iššūkio akivaizdžiai sunerimęs M.Saakašvilis ir jo komanda.
Štai visai neseniai iš B.Ivanišvilio buvo atimta Gruzijos pilietybė. Formalus pretekstas – Gruzijos įstatymai esą neleidžia turėtų kitų šalių pilietybės, o milijardierius yra ir Rusijos, ir Prancūzijos pilietis.
Anksčiau tai niekam kažkodėl nekliuvo, o dabar tapo kliūtimi B.Ivanišviliui kurti savo partiją. Mat tai pagal įstatymus leidžiama tik Gruzijos piliečiams.
Tačiau tai toli gražu ne viskas. Taip jau sutapo, kad Gruzijos valdžia būtent dabar ėmė rengti atakas prieš vienintelį verslą, kurį B.Ivanišvilis vykdo Gruzijoje – banką „Cartu Bank”.
Buvo konfiskuota šio banko inkasatorių mašina su milijonais dolerių ir eurų apkaltinus tuo, kad esą tie pinigai nešvarūs.
Tačiau į priekį nejuda nei tyrimas, nei kas nors grąžina pinigus bankui.
Be to, parlamentas neseniai priėmė įstatymo pataisas, kurios kol kas lyg tyčia išimtinai naudojamos keliant problemas vieninteliam bankui „Cartu Bank”.
Tačiau tai nė kiek neišgąsdino milijardieriaus. Jis pasiryžęs net teisiniu būdu susigrąžinti pilietybę, o vėliau ir laimėti parlamento rinkimus.
„Aš turiu planą A, planą B ir planą C. Todėl aš tikrai laimėsiu. Ir esu įpratęs tesėti savo žodį”, – visiškai įsitikinęs aiškino B.Ivanišvilis.
Naujas gyvenimo tikslas?
Bet B.Ivanišvilis pripažįsta, kad jam atėjus į valdžią Rusija turėtų progą daryti jam spaudimą, jei verslas liktų šioje šalyje.
„Todėl aš jau pirmą dieną, kai pareiškiau apie įsitraukimą į politinę veiklą, pasakiau, kad parduosiu visą verslą Rusijoje ir atsisakysiu šios šalies pilietybės.
Turbūt suprantate, kad parduoti tokios vertės turtą užtruks ne vieną dieną, bet procesas jau vyksta ir tikiuosi, kad iki parlamento rinkimų jokio mano turto Rusijoje neliks”, – tikino milijardierius.
Beje, politikoje B.Ivanišvilis teigia ketinąs būti ne ilgiau vienus ar dvejus metus. Tiesa, per juos dabar jau buvusiu verslininku save pabrėžtinai vadinantis milijardierius ketina užimti ne bet kokį, o premjero postą.
Per tuos vienus ar dvejus metus jis tikisi padėti svarbiausių reformų šalyje pagrindus: įstatymo viršenybės, teismų nepriklausomybės, spaudos laisvės, kitus.
„Dabar mes turime ne įstatymų valdžią, o vieno žmogaus valdžią, ir tai svarbiausia pakeisti”, – aiškina B.Ivanišvilis.
Jis nesutrinka ir paklaustas, ar tokio trumpo laiko užteks esminėms reformoms.
„Gruzijos problema – ne vienas ar kitas prezidentas. Nors turėjome tris ir vienas buvo blogesnis už kitą. Tačiau Gruzijos problema – jos žmonės, politinė kultūra. Todėl pakeisti visuomenę gali užtrukti dešimtmečius, bet padėti pokyčių pagrindus galima ir per trumpą laiką”, – įsitikinęs B.Ivanišvilis.
Milijardierius čia pat pateikia ir pavyzdį – policijos reformą, kurią Gruzijoje įvykdė M.Saakašvilis ir kuri esą visiškai panaikino iki tol policiją apraizgiusią korupciją.
„Taip pat galima išnaikinti ir dabar kerojančią elito korupciją. Reikia tik politinės valios”, – įsitikinęs milijardierius. Tačiau pats jau mąsto apie tai, kaip pasitraukęs iš politikos toliau imsis pilietinės visuomenės kūrimo šalyje.
Lietuva – pavyzdys
„Mūsų artimiausia svajonė – tapti tokiems, kokia yra Lietuva. Galime jus laikyti kaip pavyzdį ir iš jūsų mokytis.
O galutinis mūsų tikslas – tapti tokiems kaip Belgija”, – dar pokalbio pradžioje išgirdęs, kad susitikime dalyvauja žurnalistai iš Vilniaus, Briuselio ir Stambulo, pareiškė B.Ivanišvilis.
Panašiais žodžiais jis ir užbaigė pokalbį.
„Aš gerai žinau Gruzijos istoriją ir pažįstu žmones”, – aiškindamas, kodėl tiki, kad jam pavyks, pridūrė milijardierius.
Prabangi pilis – kone Tbilisio simbolis
B.Ivanišvilio kaip milijardieriaus statusą pažymi lyg iš naujoviškos pasakos ant Tbilisio nuleista pilis, kurioje jis ir gyvena.
Nuo kalvos į Gruzijos sostinę žvelgiantis apie 120 mln. litų vertės kompleksas, kurį suprojektavo garsus japonų architektas Shinas Takamatsu, buvo statomas daugiau nei 10 metų.
Du viršutiniai pilies aukštai pagaminti tik iš stiklo, o ant pastato stogo įrengta sraigtasparnių leidimosi aikštelė.
Bene pagrindinis pilies, kuri užima 10 tūkst. kvadratinių metrų plotą, akcentas – stiklinis bokštas, kurio apačioje įrengtas plaukimo baseinas.
Virš baseino sukasi apvali plieninė konstrukcija, kurioje veikia asmeninė B.Ivanišvilio kavinė.
Gruzijoje netgi girdėti gandų, kad komplekse įrengtas ir privatus zoologijos sodas, kuriame neva yra zebrų ir pingvinų.
Modernių technologijų prikimštos pilies vidus – ne mažiau įspūdingas. Didžiulių kambarių sienas puošia garsiųjų dailininkų Pablo Picasso ir Egono Schiele paveikslai.
Tiesa, pilyje kabo tik šių kūrinių kopijos. Baiminantis, kad į B.Ivanišvilio turtus gali nusitaikyti Gruzijos valdžia, originalai saugomi Londone.
Saugumu itin rūpinamasi ir pilyje Tbilisyje. Čia nuolat knibžda būriai apsaugininkų, o ir B.Ivanišvilio padėjėjai svečius pasveikina atitinkamai: „Sveiki atvykę į Džeimso Bondo namą.”