18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku visoje šalyje aidėjo
bažnyčių varpai - kaip pagarbos ženklas mylimam šalies disidentui
ir taikios „aksominės revoliucijos“ lyderiui.
Dešimtys žmonių buvo susirinkę Prahos centrinėje Šv.Vaclovo
aikštėje, kur 1989 metais per protestus prieš režimą
tūkstančiai skandavo Havelo vardą.
Prie Šv.Vaclovo - čekų žemių globėjo ir V.Havelo
bendravardžio - statulos ir čekai, ir užsieniečiai dėjo gėles ir
degė žvakutes. Ten taip pat buvo įsmeigta nedidelė Čekijos
vėliava ir padėtas V.Havelo portretas.
46 metų ekonomistas iš Kongo Alexis Kimbembe
sakė, kad V.Havelas buvo didi asmenybė, padariusi jam didelę
įtaką.
„Atvykau į šią šalį (studijuoti), o po dvejų metų jis
vadovavo revoliucijai. Man tai didelė netektis, aš jį mylėjau“, -
sakė A.Kimbembe, kuris dalyvavo 1989 metų studentų mitinguose
*Ostravos mieste Čekijos rytuose.
Žmonės taip pat rinkosi Prahos Narodni gatvėje, kur 1989-ųjų
lapkričio 17 dieną vyko komunistų policijos brutaliai nuslopintas
studentų mitingas, kuris išprovokavo „aksominę revoliuciją“,
nuvertusią komunistų valdžią tuometinėje Čekoslovakijoje.
„Vaclavas Havelas simbolizavo demokratijos gimimą ir tam tikrą
padorumą visuomenėje, kuris dabar, deja, lėtai, bet užtikrintai
nyksta“, - sakė 33 metų Martinas Cihelsky, stovėdamas šalia tų
1989 metų įvykių atminimo lentos, prie kurios buvo padėta gėlių,
žvakių ir V.Havelo nuotrauka.
M.Cihelsky draugė Barbora Havlova pavadino V.Havelą
„fantastiška asmenybe“.
„Jis buvo žmogus, kurio nesiejame su korupcija ar melu. Jo dėka
Čekija tapo žinoma visame pasaulyje“, - sakė ji.
Viena garsiausių V.Havelo citatų skamba paprastai: „Tiesa ir
meilė turi įveikti melą ir neapykantą“.
Viena devintą dešimtį metų einanti moteris, kuri buvo ką tik
nusipirkusi Kalėdų eglutę ir kitų šventėms skirtų prekių, buvo
apimta emocijų.
„Jis reiškė viską - demokratiją, laisvę. Jis buvo drąsus
žmogus, kuris kovojo už mus visus. Atsiprašau ...“, - pasakė ji ir
pradėjo nevaldomai verkti.
Prahos pilies kieme, kur V.Havelas, būdamas valstybės vadovas,
sutikdavo tokius svečius kaip popiežius Jonas Paulius II ir JAV
prezidentai Billas Clintonas, George'as Bushas ir George'as V.Bushas, buvo
uždegta šimtai žvakučių.
Atvirose stiklinėse duryse buvo pakabintas V.Havelo portretas,
šalia degė didelė žvakė, buvo padėta gėlių, o po dviem
vėliavomis - Čekijos ir juoda - budėjo garbės sargyba.
„Svarbą pasaulyje įgijome jo gyvenimo būdo dėka“, - sakė
viena penktą dešimtį metų einanti moteris, prisistačiusi ponia
Hladikova.
„Jis mirė tokiu momentu, kai jį gerbia visi. Jis nugyveno
pagarbos vertą gyvenimą“, - sakė Hladikova, kurią atlydėjo jos
paauglė dukra. Minioje taip pat buvo jauno amžiaus riedlentininkų.
Janas Szelesas, elegantiškas akiniuotas maždaug
šešiasdešimties metų vyras, kuris iš komunistinės
Čekoslovakijos išvyko gyventi į Vokietiją, pavadino V.Havelą
kovotoju.
„Tai didelė netektis Čekijai. Jis net nesulaukė, kol jo
demokratijos idealas išsipildys, nes mūsų politikai daro tai
savaip. Manau, kad tai taip pat jį liūdino“, - sakė jis.
Čekai drauge su užsieniečiais niūrų sekmadienio vakarą
stoviniavo prie improvizuotos pagerbimo vietos, kur žvakutes vis
užpūsdavo vėjo šuorai.
„Mes net neturėjome laiko surikiuoti savo minčių, nes jis
visuomet buvo čia, kaip oras, kuriuo kvėpuojame“, - sakė serbas
Goranas Patlejchas, kuris į Prahą atsikraustė
1999-aisiais.
„Jis buvo didis žmogus, mes dar nesuvokiame, ką praradome.
Žinot, taip būna, bet vis tiek būni užkluptas netikėtai“, - sakė
šis 47 metų vyras, kuris 1989-ųjų revoliuciją stebėjo „iš toli“
- iš savo tėvynės.
Panašūs susibūrimai vyko ir kitų šalies miestų centrinėse
aikštėse.