Kim Jong-ilas, kuris mirė šeštadienį nuo širdies smūgio
būdamas 69 metų, savo valdžią buvo įtvirtinęs naudodamas
propagandą, priverstinio darbo stovyklomis, iš tėvo paveldėtu
visuotiniu asmenybės kultu ir didžiule armija.
Jis ignoravo daugelio prognozes apie neišvengiamą režimo
žlugimą, nors komunistinės valstybės ekonomika skurdo dėl savo
vidinių prieštaravimų naštos, o praėjusio amžiaus 10-ojo
dešimtmečio pradžioje išseko Sovietų Sąjungos teiktos pagalbos
srautas.
10-ojo dešimtmečio viduryje ir pabaigoje Šiaurės Korėjoje
siautėjo badas, pasak kai kurių šaltinių, nusinešęs apie 1 mln.
žmonių gyvybių, tačiau Kim Jong-ilas vis tiek rasdavo lėšų
finansuoti branduolinių ginklų kūrimo programą, kurią vainikavo
atominių užtaisų bandymai 2006 metų spalį ir 2009 metų gegužę.
Šiaurės Korėjai maisto stinga iki šiol, o Jungtinių Tautų
(JT) vaikų fondas nurodo, kad trečdalis vaikų šioje šalyje gyvena
pusbadžiu.
Komunistinis režimas patiria didėjantį spaudimą dėl
sankcijų, kurias tarptautinė bendruomenė yra paskelbusi dėl
Pchenjano branduolinės ir raketų kūrimo programos, o padėtis
šalyje dar sunkesnė dėl prastos ekonomikos būklės. Tačiau
pašlijus velionio lyderio sveikatai rizikingas valdžios perdavimo
procesas buvo iš anksto paspartintas.
Kim Jong-ilas patyrė insultą 2008 metų rugpjūtį. Kai kuriuose
pranešimuose nurodoma, jog jam taip pat sutriko inkstų veikla,
todėl lyderiui reguliariai reikėdavo atlikti dializę. Šalies
vadovas taip pat galimai kentėjo nuo diabeto ir aukšto
kraujospūdžio.
Analitikai nerimavo, kad Kim Jong-ilo sprendimai tapo vis menkiau
prognozuojami - iš dalies dėl insulto padarinių, o galbūt dėl to,
jog jis stengėsi sustiprinti pasitikėjimą savo pasirinktuoju
įpėdiniu - jauniausiuoju sūnumi Kim Jong-unu.
Ekspertai atkreipė dėmesį į pernai kovą įvykusį vieno
Pietų Korėjos laivo torpedavimą. Šis incidentas, dėl kurio Seulas
ir Vašingtonas kaltina Pchenjaną, išprovokavo griežtesnes JAV
sankcijas, taip pat Seulo atsakomuosius veiksmus.
Tuo tarpu pernai lapkritį Šiaurės Korėjos sunkioji artilerija
bombardavo pasienyje esančią Jonpjongo salą. Per šį incidentą
žuvo du Pietų Korėjos jūrų pėstininkai ir du civiliai
gyventojai. Tai buvo pirmoji ataka prieš civilinę teritoriją nuo
1950-1953 metais vykusio Korėjos karo.
JAV ir Pietų Korėja vis labiau nerimavo dėl didėjančio
pavojaus, keliamo nenuspėjamo Pchenjano elgesio, jeigu Kim Jong-unas
mėgintų įtvirtinti savo autoritetą tarp itin įtakingų savo
šalies kariškių.
K.Jong-ilas paveldėjo valdžią iš savo tėvo Kim Il-sungo, kurio gimimo 100-osios metinės bus minimos
ateinančiais metais. Ši svarbi data taip pat kelia nerimą JAV ir
Pietų Korėjos analitikams.
Kim Jong-ilas savo sūnų Kim Jong-uną pristatė kaip būsimą
savo įpėdinį pernai rugsėjį, pratęsdamas vienintelę politinę
dinastiją tarp pasaulio komunistinių režimų.
Kaip nurodoma idealizuotose oficialiose biografijose, K.Jong-ilas gimė 1942 metų vasario 16 dieną ant Pektusano kalno, kurį
korėjiečiai laiko šventu.
Tuo tarpu nepriklausomi ekspertai tvirtina, kad jis veikiausiai
gimė partizanų stovykloje Rusijoje, kurioje jo tėvas kovėsi su
Japonijos pajėgomis, kolonizavusiomis Korėjos pusiasalį.
Kai kurių nuomone, jis gimė dar 1941 metais.
1964 metais baigęs universitetą, K.Jong-ilas pradėjo kilti
karjero laiptais valdančiojoje Darbininkų partijoje.
Jis buvo oficialiai įvardytas šalies vadovo įpėdiniu 1980
metais, tačiau oficialiai valdžią perėmė tik praėjus trejiems
metams po jo tėvo mirties 1994 metais.
Šiaurės Korėjoje lankęsi pareigūnai ir pabėgėliai Kim Jong-ilą vaizdavo kaip konjaką pratusį gurkšnoti pleibojų, kuris taip
pat mėgo užsienietiškus filmus ir prabangius patiekalus.
Kaip pranešama, jis turėjo sukaupęs apie 20 tūkst. Holivudo
filmų kolekciją, o 1978 metais organizavo vieno Pietų Korėjos kino
režisieriaus ir jo merginos pagrobimą.
Tačiau šį prabangaus gyvenimo mėgėjo įvaizdį temdė
niūresnė praeitis.
Manoma, kad Kim Jong-ilas prisidėjo planuojant 1983 metais
įvykdytą sprogdinimą Mianmare, per kurį žuvo 17 Pietų Korėjos
piliečių, taip pat 1987 metais įvykdytą oro bendrovės „Korean
Air“ keleivinio lainerio, kuriuo skrido 115 žmonių, sprogdinimą.
Oficialiai perėmęs valdžią, Kim Jong-ilas pasisakė už
laipsnišką ryšių užmezgimą su išoriniu pasauliu, o šias
pastangas vainikavo 2000 metų birželį įvykęs istorinis
viršūnių susitikimas Pchenjene, kuriame dalyvavo tuometis Pietų
Korėjos prezidentas Kim Dae-jungas.
Tuometė JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright aplankė Pchenjaną vėliau tais pačiais metais. Abu
svečiai Kim Jong-ilą vėliau vadino įžvalgiu lyderiu, M.Albright
pastebėjo, kad jis labai gerai informuotas ir „nesvaičiojantis“.
Tačiau ryšiai su Vakarų šalimis pašlijo, kai 2002 metais
žlugo su Jungtinėmis Valstijomis pasirašyta branduolinio
nusiginklavimo sutartis. 2009 metais Šiaurės Korėja pasitraukė iš
šešiašalių derybų ir pažadėjo stiprinti savo atominį
arsenalą.